Šiuo metu Miglė dirba Vokietijoje – jau daugiau kaip pustrečio mėnesio dengia „Google“ pastato stogą. „Patirties tokiame darbe aš neturėjau, tačiau viskas man buvo be galo įdomu. Galima sakyti, kad ir anksčiau mano darbo buvo „nemoteriškas“ – vairavau mikroautobusą ir vežiojau įvairias siuntas po užsienio šalis: Vokietiją, Olandiją, Belgiją“, – pasakoja pašnekovė ir juokiasi, kad jau tada sulaukdavusi pastebėjimų, jog jos darbas į moterišką nepanašus.
„Teko pabendrauti su viena užsieniete stogdenge. Lietuvoje gal nėra populiari ši profesija, tačiau Vokietijoje šį darbą labai dažnai dirba moterys ir nėra tokio nusistatymo, kad tai – nemoteriškas darbas. Be to, šiam darbui labai reikalingas kruopštumas, dėmesys detalėms, tad, manau, moterys čia gali tikrai gerai pasirodyti“, – sako Miglė, besitikinti, kad jos patirtis įkvėps ir kitas merginas dirbti šioje srityje.
– Kaip nusprendėte keisti profesiją ir tapti stogdenge?
– Mano draugas dengia stogus ir dirbdama dar mikroautobuso vairuotoja užsukau pas jį. Paaiškėjo, kad jo įmonė ieško darbuotojo. Pasisiūliau pati, o darbdaviai sutiko pačią pirmą dieną. Nors įmonė dirba ir užsienyje, ir Lietuvoje, mano pirmosios darbo dienos bėga Vokietijoje.
Aišku, teko pasimokyti šio amato – tai ir saugos reikalavimai, ir stogo dengimo pamokos – ką galima daryti, o ko ne, išmokau dirbti su dujomis ir kitais įrengimais. Man buvo labai įdomu.
Aš tokia esu – naujovės mane labai įkvepia. Dabar yra daug dalykų, kurių nežinau, todėl mano tikslas išmokti kuo daugiau – tai stengiuosi taikyti ir savo darbe, vis prašau tokių užduočių, kurių dar nesu dariusi. Nors sulaukiau visokių nuomonių apie savo darbą, man nei šalta, nei baisu, o tiesiog įdomu. Kažkas lakuoja nagus, kažkas kerpa plaukus, o aš dengiu stogus. Mūsų firmoje kol kas esu vienintelė moteris.
– Papasakokite apie savo darbą – koks jis?
– Dirbu su bitumine danga, kuria dengiame stogą, be to, ant šios dangos galimas net apželdinimas. Pats darbas man per tuos kelis mėnesius vis labiau patinka. Iš ryto būna šiek tiek šalta šiuo metų laiku, tačiau, kai dirbame, labai greitai sušylame, ypač, kai tenka lydyti dangą. Per lietų, aišku, nedirbame, tad visi gąsdinimai, kaip reikės dirbti per lietų, neišsipildė. Labiausiai nelaukiu vasaros, nes numanau, kad bus labai karšta (juokiasi). Darbams reikalinga speciali apranga, tad juokauju, kad su šortais tikrai nepadirbsi.
Kažkas lakuoja nagus, kažkas kerpa plaukus, o aš dengiu stogus. Mūsų firmoje kol kas esu vienintelė moteris.
Džiaugiuosi, kad kolegos vyrai visada man padeda vos prireikus. Tačiau aš manau, kad moteris gali dirbti viską ir viską pajėgti, na, gal sunkiai ką nešioti būtų sudėtingiau, bet juk visada galima paprašyti pagalbos.
Iš pat pradžių ir pati buvau nusiteikusi taip, kad galbūt bus sunku, kad man nepavyks ar nepajėgsiu, tačiau pamačiau, kad daug moterų dirba ir joms puikiai sekasi, tai įkvėpė ir mane.
– Ar su aukščio baime neteko susidurti?
– Būdama ant stogo baimės nejaučiu. Galbūt pirmomis dienomis būdavo šiek tiek baisoka prieiti prie krašto, tačiau pripranti ir jautiesi saugiai. Be to, dirbame su apsaugos priemonėmis, tad nuo stogo tikrai taip paprastai nenukrisi, o tai suteikia ir saugumo jausmą.
– Kokie tolesni jūsų planai? Galbūt grįšite į Lietuvą?
– Šis projektas, kuriame dabar dirbu, po kelių mėnesių turėtų baigtis, tad vėliau turėčiau važiuoti į Prancūziją ir Šveicariją, nes mūsų įmonė apima ne vieną šalį. Yra projektas ir Lietuvoje, tačiau man visada patiko keliauti, todėl planuoju likti užsienio šalyse. Be to, mano pomėgis – vairuoti, būti gamtoje ir prie jūros, todėl su draugu laisvu laiku visad keliaujame aplankyti naujų vietų.
– Kokie didžiausi privalumai šiame darbe?
– Visų pirma, visą laiką būni gryname ore, judi – tai lyg sportas, dabar jau lenda ir saulė, tad galima įdegti (juokiasi), be to, gerai apmokamas. Man šitas darbas patinka, tad jame matau tik privalumus.
