Modelis ir kūrybos projektų vadovas Lukas užaugo vienkiemyje, kuriame, kaip pats sako, buvo savas Seimas, Vyriausybė, įstatymai ir taisyklės. Vis dėlto ten sukaupti įgūdžiai padeda vaikinui šiandieniniuose darbuose.
„Vienkiemyje turėjome karvių, avinų, vištų, patys apsirūpindavome kuro žiemai. Esu ant stalo melžęs ožką ir žinau, kaip reikia skiepyti vaismedžius, o traktorių išmokau pirmiau vairuoti nei automobilį. Jeigu to nemoki, ten nelabai gali išgyventi“, – pasakoja L.Svirplys.
Dar gyvendamas gimtajame mieste, Lukas vartydavo nemažai mados žurnalų, žiūrėdavo laidas ir stebėdavo, kaip gyvena modeliai. Visada norėjęs tai išbandyti pats, vaikinas nesudvejojo pamatęs skelbimą apie vykdomą modelių atranką. Ten išbandęs savo jėgas, Lukas tapo modeliu, o dabar prieš objektyvą kartais stoja ir su moteriškomis suknelėmis.
„Kiekvienas savyje turime vyro, moters, vaiko vaidmenį ir turbūt dizaineriai galvoja, kad mano asmenybė gali prisitaikyti prie drabužio. Atrodo, jog dėvima suknelė būna pasiūta būtent man. Aš, kaip modelis, įsijaučiu ir papildau suknelę. O kartu tai yra mano manifestas, kad drabužiai neturi turėti lyties. Suknelė manęs, kaip vyro, nesumenkina, o kaip tik suteikia įdomių pojūčių, laisvės. Prisimenu, per savo gimtadienį esu dėvėjęs suknelę, o kartais taip išeinu į gatvę. Tai priklauso nuo mano pajautimo – jeigu šiandien tokia nuotaika, aš taip ir eisiu“, – aiškina L.Svirplys.
Anot Luko, Lietuvoje žmonėms reikia drąsos net norint į gatvę išeiti ryškiai apsirengus, kadangi neretai galima susidurti su kreivais praeivių žvilgsniais. Pačiam L.Svirpliui dėl savo išvaizdos viešumoje kartais tenka išgirsti ir kandžių replikų
