Anksčiau jis buvo IT konsultantas ir 20 metų dirbo vienoje ir toje pačioje informacinių technologijų įmonėje, iš jų 15 metų konsultavo to paties programinio produkto vartotojus.
Kaip pasakoja Vytautas, istorija gal nebūtų kažkuo ypatinga, jeigu ne jo amžius. „Praėjus keliolikai dienų po atleidimo jau lankiau BIT 6 mėn. trukmės programavimo kursus. Iš puikių dėstytojų gavau nuostabių žinių, kurios vėliau pravertė toliau savarankiškai mokantis kelis mėnesius.
Praėjus maždaug metams po atleidimo (ir maždaug dviem mėnesiams nuo intensyvios darbo paieškos pradžios) įsidarbinau jaunesniuoju programuotoju vienoje seniausių Lietuvoje IT įmonių. Ir dabar ten dirbu ir galiu pasakyti, kad esu kur kas laimingesnis!
Istorija apskritai nebūtų niekuo ypatinga, jei ne mano amžius. Šiais metais man sukanka 60 m. Dėstytojo Viktoro teiravausi, ar yra buvę tokio amžiaus kursų lankytojų. Atsakė, kad ir ne tokių buvo, vyriausia buvo pagyvenusių pensininkų pora“, – sako Vytautas.
– Papasakokite, o kuo jums įdomios technologijos? Kodėl pasirinkote tokią sritį?
– Skaitmeninės technologijos įdomios tuo, kad nežinia, kokiu mastu jos ateityje valdys pasaulį. Gali būti, kad dideliu, ir pačios žmonijos labui.
Man studijų laikais buvo sunku įsivaizduoti, kad dirbtinis intelektas nugalės pasaulio Go ir šachmatų čempionus. Dabar taip jau yra.
Niekas nežino, kokiose srityse dirbtinis intelektas pranoks žmogaus protą. Kur ta riba, kai civilizacija gali priimti geresnius sprendimus už dirbtinį intelektą? Kada ateis metas, kai Didysis brolis pasirūpins, kad susirgti ar nusikalsti būtų neįmanoma?
Skaitmeninės technologijos įdomios tuo, kad nežinia, kokiu mastu jos ateityje valdys pasaulį.
– Kaip manote, ar amžius turi įtakos pereinant į naują sritį, persikvalifikuojant? Ar jums asmeniškai buvo sunku mokytis?
– Žmonių gebėjimai įsisavinti žinias skirtingi. Daugiau kaip 20 metų mokiau biudžetinių įstaigų darbuotojus dirbti su nauja programa, ir iš savo patirties darau išvadas, kad gebėjimas priklauso ir nuo amžiaus – dažniausiai ilgėja tam reikalingas laikas.
Tačiau negabus ir nemotyvuotas jaunas darbuotojas gali įsisavinti netgi lėčiau, nei patyręs ir motyvuotas, nors ir senyvo amžiaus. Galų gale išmoksta visi, bet tam sugaištas laikas gali skirtis kelis kartus, ir amžius yra vienas iš veiksnių.
Be to, vienas dalykas yra mechaniškai įsisavinti, o kitas – kūrybiškai pritaikyti. Jauni žmonės paprastai kūrybiškesni, tačiau be patirties. Jei žinių pritaikymui veiklos patirtis svarbi, Landsbergis teisus – „geriau patyręs“ (šypsosi).
Negabus ir nemotyvuotas jaunas darbuotojas gali įsisavinti netgi lėčiau, nei patyręs ir motyvuotas, nors ir senyvo amžiaus.
Man asmeniškai mokytis buvo panašiai sunku, kaip prieš 20 metų, bet laiko atėmė kur kas daugiau, be to, ir nuovargis ateidavo greičiau. Manau, kad po to, kai išmokstame, mes greitai užmirštame mokymosi sunkumus, ir tai nutinka nevalingai, atmintis atsikrato nereikalingo balasto. Todėl save vertinti sunku.
Ir dar yra toks niuansas: labai lėtas žinių įsisavinimas lemia, kad užmiršimo procesai ima dominuoti prieš įsiminimo, todėl dalykų, kurie labai sudėtingi, vyresni žmonės gali ir neišmokti, jei nemoka mokytis.
– Kokią konkrečią sritį pasirinkote ir kodėl?
– Studijavau BIT, be kita ko, JAVA. Nes programavime jos vieta panaši, kaip ne humanitarui matematika mokyklose – beveik niekas netampa matematiku, bet ji praverčia.
– Kaip manote, kas svarbiausia mokantis naujo dalyko? Ar įmanoma IT srityje išsiversti be anglų kalbos, ar ne? Kokie būdo, charakterio bruožai padeda lengviau mokytis?
– Reikia turėti noro, laiko, gerus dėstytojus ir gerus vadovėlius. Dabar daug geros medžiagos internete, galima mokytis ir savarankiškai, bet laiko taip nesutaupysi, o dėl informacijos gausos lengva nueiti klystkeliais.
Anglų kalba programavime būtina. Tačiau nėra būtina ją mokėti tobulai , jei nedirbi tarptautinėje firmoje. Ji yra programuotojų kalba. Objektų, klasių pavadinimai, komentarai rašomi angliškai, kad bet kuris kitas programuotojas suprastų, kai jam reiks programą tobulinti ar taisyti. Kai kuriuose uždaviniuose didelės dalies netgi nereikia kurti, reikia mokėti ieškoti internete jau sukurtų.
Tas pats su problemų sprendimais. Kažkas jau yra ją sprendęs, ir nepatingėjo apie tai parašyti. Nežinau, ar yra charakterio bruožų, padedančių ar trukdančių mokytis. Svarbu, kad būtų noras.
– Kaip manote, kas stabdo žmones keisti sritį ir išmokti kažką naujo?
– Kai kuriems nėra poreikio, jiems ir taip viskas gerai. Kiti gal ir nori, bet bijo neapibrėžtumo, nes niekada negali žinoti, kaip seksis, ir ar tavimi patikės būsimasis darbdavys. Kitiems mėgstama sritis nepatraukli finansiškai.
Žinau vieną programuotoją, baigusį humanitares studijas, besidomintį istorija, kurį programuoti išmokė jo pirmasis darbdavys. Jei pagal specialybę jis būtų uždirbęs tiek pat ar bent panašiai, jis niekada nebūtų tapęs programuotoju.
– Ar nemanote, kad amžius yra pernelyg sureikšminamas darbo rinkoje?
– Kiek teko lyginti Lietuvos ir Vokietijos darbo rinkas, tai Lietuvoje tikrai pernelyg. Vokietijoje daug kur dalykinės savybės lemia daugiau nei amžius. Bet dar nuo specialybės priklauso.
Vokietijoje trūksta įvairių specialybių darbuotojų. Geram specialistui, mokančiam vietinę kalbą, įsidarbinti nėra sunku, kokio bebūtum amžiaus. Tačiau nežinau, ar amžius turi įtakos darbo užmokesčiui.
Kiek teko lyginti Lietuvos ir Vokietijos darbo rinkas, tai Lietuvoje tikrai pernelyg sureikšminamas amžius.
– Kokia buvo jūsų darbo pradžia ir kaip sekėsi dirbti?
– Pati pradžia buvo darbo paieška. Labai norėjau išsilaikyti Oracle Java pradedančiojo sertifikatą (jis laikomas prestižiniu), bet, deja, nepavyko. Pritrūko 5 teisingų atsakymų, o tam, savo ruožtu, anglų kalbos žinių – jos niekada nesimokiau, bet vien skaitydamas specialybės tekstus su Google vertėju, savaime daug išmoksti.
Norėjau rasti ergonomišką darbo vietą ir normalų kolektyvo mikroklimatą. Kadangi mano žinios ir patirtis turėjo būti reikšmingos darbdaviui, tai kiek užtruko. Iš pradžių darbo užduotis atlikdavau lėčiau, nei tikėjausi pats, bet tai buvo projekte, kuriame terminai nebuvo labai griežti. Po to įsibėgėjau.
– Kaip reaguoja aplinkiniai, draugai, šeima, kad pakeitėte veiklos sritį?
– Į sprendimą reagavo geranoriškai. Kiek bebuvo panašių pasikeitimų mano gyvenime, visi galų gale tik į gera. Taip buvo ir šį kartą. Įdomiausia reakcija buvo vieno žmonos giminaičio. Jis apsisprendė irgi tapti programuotoju, baigė tos pačios srities kursus.
– Sakote, kad dabar esate daug laimingesnis – kas labiausiai patinka dabartiniame gyvenimo etape?
– Darbo aplinka labai gera. Pusę laiko dirbu namie (maždaug pusmetį darbas buvo tik nuotolinis), o darbe sąlygos puikios – nuo ergonomiškos darbo vietos, pavyzdžiui, kėdės kiekvienam darbuotojui parenkamos individualiai (!), stalų aukštis reguliuojamas, puikus apšvietimas, daug erdvės, iki nuostabaus vaizdo pro langą ir tylos.
Negaliu nepasidžiaugti ir puikia oro kokybe, kas labai svarbu dirbant prie kompiuterio, bei kolektyvo mikroklimatu. Žinoma, daug laimės suteikia ir pats darbo pobūdis – šiandien tenka dirbti prie visai kitos srities projektų nei anksčiau, o tai – labai įdomu, motyvuoja ir veda į priekį.
