Šunų kirpyklos „Woof“ įkūrėja, šunų kirpėja Adelė Brazienė sukasi nuo ryto iki vakaro – klientų pilnas sąrašas. Net ir per pokalbį tenka gražinti mielą baltą šunelį, kuris trumpiau nei per valandą tampa tikru gražuoliu.
„Mama manė, kad būsiu veterinarė, – prisimena Adelė, jau nuo vaikystės mylinti šunis. – Tačiau kai visi stojo mokytis verslo vadybos, veterinarija neatrodė tokia patraukli. Vis dėlto šunys man patiko, kirpau juos iš pradžių mėgėjiškai, o vėliau baigiau specialius kursus. Tačiau iki tapau šunų kirpėja, teko darbuotis ir visai kitose srityse, užtat šiandien džiaugiuosi, kad išdrįsau žengti žingsnį ir išbandyti tai, kas man prie širdies.“
Adelės norą dirbti su augintiniais paskatino ir tai, kad ji ieškojo šuns savo šeimai. Išsirinko samojedą, o vėliau, po kelių mėnesių, noras kirpti šunis tapo realybe. Pasidomėjome, kokios mados šiuo metu vyrauja šunų kirpime, kaip rūpintis savo augintinio „grožiu“.
„Lietuviai labai nori puošti savo šuniukus. Augintinių savininkai, kiek pastebiu, yra išrankūs, reiklūs ir nori paties geriausio rezultato, patys turi daug žinių apie tai, kaip turi atrodyti augintinis, todėl reikia įtikti ir šuniukui, ir šeimininkui“, – sako šunų kirpėja, pastebinti, kad Lietuvoje konkurencija tarp šunų kirpėjų yra išties didelė.
– Kaip šuniukai reaguoja į kirpimą? Ar reikia kaip nors pasiruošti pirmam kartui?
– Dažniausiai šunys juos kerpant būna ramūs, nors pasitaiko ir tokių, kurie labai jaudinasi. Pavyzdžiui, jorkšyro terjerai yra jautresni nei kiti šunys. Mano patarimas šunų augintojams būtų toks – šuniukus pratinkite kirptis kuo anksčiau. Pradėti galima ir nuo maudynių kirpykloje, susišukavimo, – kad jis kuo greičiau priprastų, nejaustų streso, atsipalaiduotų. Jautriai reaguoti gali ir tie šunys, kurie anksčiau patyrė nemalonių pojūčių, kai buvo kerpami, pavyzdžiui, su jais buvo kalbama piktai, gal netyčia buvo užgauti.
Kai kerpu šunis, šeimininkai gali pasilikti, tačiau šuo labiau klauso tada, kai jo šeimininko nėra. Kartais ir patys šeimininkai pasiryžta išeiti, nes šuo loja, urzgia ir kitaip demonstruoja charakterį, kai mato savo savininką.
Taip pat labai svarbu šunį šukuoti ir kirpykloje lankytis reguliariai – taip šuo ir geriau jausis, ir bus paprasčiau jį prižiūrėti.
– Kuo svarbus šukavimas?
– Tai vienas pagrindinių šuns priežiūros aspektų, patarčiau skirti tam pakankamai laiko. Nesakau, kad reikia šunį atvesti tobulai iššukuotą, tačiau jeigu jūs nešukuosite, o paliksite viską šunų kirpėjai, augintiniui nuo to nebus geriau. Kai šuo labai stipriai susivelia, reikia daug laiko ir pastangų tam, kad jo kailis būtų gražus. Pati procedūra, jeigu šuo labai suveltas, trunka ilgai ir augintiniui yra nemaloni, todėl netingėkite šukuoti reguliariai.
Būna ir taip, kad žmogus nesupranta, neturi žinių, kaip prižiūrėti tam tikros veislės šunį, neturi jokios informacijos. Man būna labai keista, kad šunų savininkai nežino, kad yra specialios šukos, skirtos šuniui šukuoti. Todėl patariu turėti ir šukas, ir šepetį, ir specialų šampūną, purškalą nuo sąvėlų savo augintiniui. Maudymas, beje, nėra toks svarbus kaip šukavimas. Nuo susivėlimo maudymasis tikrai neišgelbės, o tik dar labiau pablogins situaciją. Kaip dažnai maudyti? Priklauso nuo veislės, pavyzdžiui, jorkšyro terjerus patariama maudyti kas 7–10 dienų.
Kai šuo labai stipriai susivelia, reikia daug laiko ir pastangų tam, kad jo kailis būtų gražus. Pati procedūra, jeigu šuo labai suveltas, trunka ilgai ir augintiniui yra nemaloni, todėl netingėkite šukuoti reguliariai.
– Ar pasitaiko šunų, kurie nenusiteikę kirptis, yra agresyvūs?
– Šeimininkai įspėja, jeigu augintinis nėra labai draugiškas, tačiau kol kas nesusidūriau su problemomis. Reikia paprasčiausiai stebėti šuns elgseną.
– Ar šunų šeimininkai turi keistų įgeidžių? Kokios mados vyrauja?
– Pasitaiko įvairių norų. Aišku, nedaryčiau nieko, dėl ko augintinis blogai atrodytų ir jaustųsi. Tarkime, sumano žmonės, kad reikia nuskusti samojedą ar haskį, nes jam, jų nuomone, vasarą karšta.
O mados visokios – kai kurie šeimininkai laukia staigmenos, jiems patinka, kaip aš improvizuoju. Tai gali būti ir blizgučiai, kristalai, spalvotos sruogos, netgi laikinos tatuiruotės. Kas tos laikinos tatuiruotės? Reikalingas trafaretas, pavyzdžiui, pėdutės formos, ir ją uždėjus ant norimos šuns kailiuko vietos, tereikia nupurkšti specialiais, augintiniui skirtais dažais. Taip pat galima išskusti pėdutės formą. Dabar labai madingas ir kirpimas „eglute“.
Beje, yra ilgalaikiai plaukų dažai šunims, nors tokių man neteko naudoti, nežinau, ar tai būtų paklausu. Vis dėlto teko girdėti, kad susidomėjusių tokia paslauga yra labai daug.
– Koks darbas su augintiniu užtruko ilgiausiai?
– Tai buvo niufaundlendas. Atrodo, nereikėjo daryti nieko sudėtingo – pageidavimas paprastas: šunį iššukuoti ir išmaudyti. Užtrukau gal 6 valandas – pirmas dvi valandas darbavausi pati, o vėliau kviečiausi pagalbą (šypsosi). Iš tikrųjų – tai buvo didelis šuo, jo kailis vešlus ir labai susivėlęs, tad teko kaip reikiant pasidarbuoti. Užtat, kaip ir minėjau, reikia augintinius šukuoti reguliariai, nes į akis ir krinta tai, kad šeimininkai per mažai skiria dėmesio, patingi.
– Daugeliui rūpi, ar šunų kirpimas brangus malonumas?
– Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: šuns veislės, temperamento, šeimininkų norų, todėl yra kintanti, pavyzdžiui, jorkšyro terjerą apkirpti kainuoja 15 eurų, tačiau pabrėžiu, kad jeigu jis labai susivėlęs, kaina gali kisti. Taip pat reikia nepamiršti, kad šunims būtina karpyti nagus, valyti ausytes, išpešioti iš jų plaukelius. Jeigu šuns nagai nebus karpomi, jie pradės riestis, todėl letenėlės padėtis deformuosis. Būna netgi taip, kad užsirietę nagai pradeda durti į letenėles. Todėl šuns priežiūra, nagų ir plaukų kirpimas, ausyčių valymas yra ne prabanga, o būtinybė, kad augintinis jaustųsi gerai.
