Liūdnas ir energingas
„Tai absurdiškai juokinga. Kaip gali būti vitaminų stoka, jei šuo graužia betoną“, – komentarais stebisi dresūros mokyklos „Plieninė iltis“ dresuotojas ir veisėjas Skirmantas Ročka. Jo nuomone, jauni šuniukai taip elgiasi nerasdami kur „pasikasyti“ dantų, o šeimininko juokas gali tik dar labiau paskatinti tai daryti. Pamačius taip besielgiantį augintinį specialistas pataria jį sudrausminti ir pasiūlyti alternatyvą – kramtalą ar graužiamą žaislą.
S.Ročka sako, kad namų niokojimas būdingas tiek suaugusiems, tiek jauniems šunims. Kiekvieną atvejį treneris vadina unikaliu ir negali įvardinti vienareikšmės tokio elgesio priežasties bei vieno recepto. Jis išskiria dvi pagrindines priežastis: šeimininkas tinkamai neiškrauna šuns arba gyvūnas neįpratintas pasilikti vienas.
„Tarkim, nusipirkai mažą šuniuką ir kokias dvi savaites ištisai esi su jo namuose. Džiaugiesi, saugai, vaikštai. Viskas smagu, bet šuo per tas dvi savaites niekada nėra paliekamas vienas. Šeimininkai būna, o po to staiga pūkšt – ir dingsta. Ir prasideda visokie fokusai marokusai“, – komentuoja instruktorius.
Sienų ir durų draskymas, S.Ročkos nuomone, dažniausiai reiškia tai, kad augintinis veržiasi šeimininko link. „Jis lyg bando pasakyti: aš čia, aš čia, tuoj atbėgsiu, palauk, tik atsikrapštysiu duris“, – augintinių siunčiamus signalus šifruoja elgsenos specialistas.
Radus nuniokotus namus kaltę galima prisiimti tik sau ir jokiu būdu nebausti šuns. S.Ročkos aiškinimu, po fakto baudimas ir drausminimas nepadės. O tai, kad nuobodžiaujantys, energijos pertekliumi trykštantys ir neįpratinti pasilikti šunys susiranda veiklos, neturėtų stebinti.
Aktyvi veikla – būtina
Taigi, pirmas dalykas, ką kiekvieno – mažo ar didelio – šuns šeimininkas turi padaryti prieš palikdamas augintinį namuose, – gerai jį iškrauti. „Auksinio šuns taisyklė – fiziškai ir protiškai iškrautas šuo“, – konstatuoja specialistas.
Palikti šunį kieme užsiimti saviveikla, ypač jauną, jo nuomone, neteisinga. Vienas paliktas šuo iš nuobodulio ieškos veiklos pats.
Kiekvieno į jį besikreipiančio kliento dresuotojas pirmiausiai paklausia, kiek laiko ryte jis skiria savo augintiniui. „Vieni sako valandą, kiti – 10–15 minučių. Dažniausiai nemeluoja antrieji. Bet tie, kurie sako valandą, paprastai gyvena individualiame name. Atidaro duris, išleidžia šunį, ir šuo lauke laksto. O kai paklausi, kiek praleidžia to kokybiško laiko, jie pradeda šnekėti apie 1–3 minutes: išleidau, parvedžiau, pamaitinau ir išėjau“, – kalba dresūros treneris.
Palikti šunį kieme užsiimti saviveikla, ypač jauną, jo nuomone, neteisinga. Vienas paliktas šuo iš nuobodulio ieškos veiklos pats. S. Ročkos aiškinimu, palikinėjimai vėliau gali lemti tokius šuns įpročius, kaip mašinų, dviratininkų vaikymasis ar duobių kasimas.
„Jei turi šunį, nereiškia, kad prieš palikdamas jį vieną, turi su juo išeiti 15 minučių į lauką. Turi išeiti valanda anksčiau, nes tai tavo atsakomybė, kad šuniui būtų malonu gyventi su jumis, o jums – su juo“, – sako S. Ročka.
Jo nuomone, neužtenka ir vien tik palakstyti ar pasivaikščioti. Esą vien tik palakstęs šuo gali dešimt minučių pamiegoti ir vėl būti kupinas energijos. „Jei šuo 10 minučių lakstė, dar 20 atliko mąstyti verčiančių pratimų, jis daug greičiau išsikrauna ir atsipalaiduoja“, – aiškina S.Ročka.
Namai – poilsiui
Dresuotojas pasakoja, kad gerai fiziškai ir protiškai išvargintiems šunims namuose jis palieka kramtalų, graužiamų žaislų dantims pasikasyti, taip pat – galvą pasukti verčiančių žaislų-galvosūkių, kad šuo be šeimininko turėtų kuo užsiimti. „Tinka tas pats kongas, kur reikia iškrapštyti visokius skaniukus. Dabar yra milijonas žaisliukų, tik reikia protingai juos naudoti“, – sako S.Ročka.
Daugybės įvairių žaislų treneris sako nepaliekantis. Jie esą reikalingi patirti džiaugsmą žaidžiant kartu su šeimininku. Be to, jo nuomone, namai yra ta vieta, kur tiek žmogus, tiek gyvūnas turi ilsėtis, o ne siausti. Tam yra laukas: „Jei yra kažkokie pratimai, užsiėmimai, smagumai, viskas tvarkoj – šuniui rodomas dėmesys, bet tai ne ta vieta, kur reikia įnirtingai dūkti.“
Ar noras niokoti namus gali praeiti savaime? S.Ročkos teigimu, taip gali nutikti. „Šuniui atsibos ir jis to nebedarys, bet jis gali susirasti kitą veiklą. Ir jam bus dar įdomiau, nes jis sulauks dar daugiau dėmesio iš šeimininko, nei apgraužęs sienas“, – kalba jis.
Narvas – ne kalėjimas
\namai yra ta vieta, kur tiek žmogus, tiek gyvūnas turi ilsėtis, o ne siausti. Tam yra laukas.
Puikiu daiktu ramybei palaikyti jis vadina voljerą ar kambaryje pastatomą narvą. „Voljeras ar boksas yra šuns poilsio zona. Tai reiškia, kad jame šuo pailsės, aš grįšiu, ir mes vėl kuo nors kartu užsiimsim“, – kalba S.Ročka.
Boksą jis vadina auksiniu dalyku, kurio nereikia bijoti, tik pabrėžia, kad jam šunį būtina tinkamai paruošti. „Dažnai žmonės nusiperka boksą ir pirmą dieną uždaro šunį. Šuo kaukia, staugia. Šeimininkai sako: a, matai, dabar tu negali niekur išeiti. Tada šuo pradeda nervintis, draskytis“, – daromas klaidas komentuoja S.Ročka.
Jo įsitikinimu, augintinį prie narvo reikia pratinti: sudėti ten jo žaislus, gultą, maistą, duoti ten skanėstų. Tik tuomet, kai gyvūnas jį pripažins savo vieta ir net neverčiamas ten norės eiti, galima uždarinėti narvo dureles.
Jei nepasitikite savo augintiniu ir nenorite narvo palikti atdaro, uždarytas suaugęs šuo gali pabūti ir visą dieną, bet tai negalioja jauniems šuniukams. S.Ročkos teigimu, jaunų šuniukų šeimininkai turėtų pasistengti augintinį išvesti ir per pietus, kad draugas neįprastų tuštintis namuose. Jis pabrėžia, kad į lauką privalo eiti visų, net ir pačių mažiausių veislių šunys, kuriems gamtiniams reikalams atlikti šeimininkai dažnai įsigudrina patiesti palutę.
