Tauragiškiams puikiai pažįstamas gyvūnų mylėtojas ir globėjas Sigitas Klymantas savo svetingoje sodyboje vietos randa turbūt kiekvienam. Būtent todėl gruodžio pradžioje į sodybą atkeliavo Šilalės policijos komisariato pareigūnų rasta pelėda.
„Patruliuojantis policijos ekipažas pelėdą pamatė tupinčią šalikelėje, bet tą dieną nelietė. Kitą dieną važiavo tuo pačiu maršrutu, pelėda tupėjo beveik toje pačioje vietoje. Neatlaikė, parsivežė namo, sužinojo mano telefono numerį, paskambino pasikonsultuoti. Tai buvo kažkuris šeštadienis. Pirmadienį man pranešė, kad paukštis nelesa, tad jį atvežė į Tauragę“, – istorijos pradžią prisiminė S.Klymantas.
Su gyvūnų mylėtoju bendraujantis Ignas Laucius žurnalistei pasakojo jau senokai besidomintis šiais išmintį simbolizuojančiais paukščiais – pelėdomis ir apuokais. Vaikinas atviras – nė nesvarstė tokį laikyti pats, nes supranta, kad tai laukinis padaras, jo vieta laisvėje. Tačiau šis atvejis buvo kitoks.
„Nuvažiavom su šeima į Sigito Klymanto sodybą tik pažiūrėti pelėdos. Maitinti teko tiesiog dedant maistą į snapą – pati neėmė nieko, net nebuvo aišku, ar išgyvens. Bet ją taip lesinant pamažu atsigavo. Kai mama leido ją pas mus priglausti ir rūpintis, ji iš pradžių narve blaškėsi, šiaušė plunksnas prieš mūsų katiną. Tačiau dabar jaučiasi puikiai, o išleidus iš narvo ir ant spintos užšoka“, – kalbėjo Lietuvos girių paukščiu besirūpinantis Ignas.
Gimnazistas atskleidė tikėjęsis, kad globa tik laikina ir jis galės paukštį paleisti į jo natūralią aplinką. Tačiau veterinarijos gydytojas iš „Laimingo ūso“ gydyklos atskleidė negailestingą faktą – sparnas lūžęs ir laisvėje paukštis išgyventų tik tol, kol jo neaptiks koks nors plėšrūnas. Todėl nutarta, kad hipnotizuojančių juodų akių savininkė liks Igno globoje.
„Aišku, sunku pasakyti, bet kiek domėjausi, tai čia patelė. Ir taip pat aišku, kad ji suaugusi. Tikslaus amžiaus nežinau. Duodu jautienos, paukštienos, šaldytų pelių ir kirminų, nupirkęs iš zooprekių parduotuvės. Snapas jos visai nepavojingas, greičiau jau nagai baisesni. Bet per tiek laiko jie nusizulino, ir dabar jau nebaugu. Kambaryje paleista iš narvelio ji man ant peties užšoka, tačiau užsukus svečiams slepiasi savo namelyje“, – apie pelėdos priežiūros ypatumus kalbėjo vaikinas.
Čarlė Igno kambaryje jaučiasi puikiai.
Šis paukštis iš prigimties naktinis, tad nieko nuostabaus, kad Ignui miegant patriukšmauja. Tačiau jaunuolis ryžtingas, tikina viską ištversiąs. Be to, dieną leidus augintinei pašėlioti, naktimis ji būna ramesnė.
Vardas – kita istorija. Jaunuolis keliskart juokais pavadino pelėdą papūga ir šis linksmas pravardžiavimas vos netapo vardu. Tačiau šeima nutarė, kad reikia tikro, gero vardo, todėl vienbalsiai nuspręsta – pelėdžiukė tapo Čarle.
Nedidelė, gal apie 40 cm, Čarlė Igno kambaryje jaučiasi puikiai. Vos atvėrus narvo dureles jau žino, kur keliaus, mat maršrutas per daug nesikeičia: iš narvo šoka Ignui ant kelių, tada ant stalo, galiausiai ant palangės, o nuo šios – tiesiai ant spintos viršaus.
„Ji jau daugiau bendrauja, skleidžia specifinį garsą, kai nori lesti, mėgsta, kai galvą kasau. Dabar laukiu užsakytos specialios pirštinės ir – kai Čarlė tikrai bus apsipratusi su aplinka – tikimės, kad pavyks jai suteikti galimybę pasidžiaugti atvira teritorija“, – planus dėstė Ignas.
