Artėjančias didžiausias metų šventes jau prieš mėnesį priminė viena po kitos miestuose ir miesteliuose įsižiebusios Kalėdų eglės – žadėjusios apstulbinti, konkuruojančios dydžiu, puošmenomis, fejerverkais. Po triukšmingos įžangos turėjo ateiti ramybe ir susikaupimu dvelkiantis adventas, bet įsisiūbavusio šventinio šurmulio nesustabdysi – Kalėdos, tiesa, komercinės, dabar švenčiamos ilgai. Kol galiausiai visiems atsibosta prekybiniai kūčiukai, nesibaigianti kalėdinės muzika, klonuoti kalėdiniai filmai su viena kita reta išimtimi ir masinis dovanų sau ir kitiems pirkimas.
Į šv. Kalėdas įžengiame žiauriai pavargę ir pamiršę, dėl ko visa tai ir ką iš tiesų švenčiame. O gal, kaip kai kurie Europos biurokratai siūlo, jas vadinti tiesiog šventėmis? Dėl tolerancijos kitoms religijoms, kad ko nors neįžeistume?
Bet yra ir kitokios šv. Kalėdos – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Apie jų laukimą, pasirengimą, prasmę šiandien kalbamės su Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonijos gyventojais: Rokiškio dekanu, klebonu, Rokiškio krašto garbės piliečiu Eimantu Noviku, vikaru, kunigu Ernestu Želviu, rezidentu kunigu Vincentu Stankevičiumi ir diakonu Viliumi Valioniu.
Kalėdinė eglutė – tik Kūčių dieną
Kai lankiausi klebonijoje, jokių kalėdinių puošmenų dar nesimatė, kalėdinės eglutės taip pat. Pasirodo, čia ji puošiama Kūčių dieną.
Kas ją puoš? Visų akys nukrypo į jauniausią narį – vikarą, kunigą Ernestą, kuris, atrodo, dar nežinojo, kad jam teks tokia pareiga, bet dekanas Eimantas nuramino, kad prisidės visi, nors nesureikšmina šios tradicijos ir žaisliukai eglutei naudojami tie patys eilę metų.
Kaip klebonijoje bus švenčiamos Kūčios ir šv. Kalėdos?
Kunigas Ernestas prisipažino, kad jam važiuoti pas artimuosius į Žemaitiją vienai dienai neapsimoka, per toli, todėl liks švęsti čia. Klebonas Eimantas artimųjų ir jokių kitų namų neturi, todėl liks, kaip ir kasmet, čia, klebonijoje, kur ir yra jo namai. Diakonui Viliui irgi per toli leistis vienos dienos kelionei pas artimuosius, o kunigas Vincentas šiais metais irgi niekur nevažiuos – neseniai išlydėjo anapusybėn dvi seseris, todėl nebeturi kur važiuoti.
Kaip sako kunigas Vincentas, „susitaikom visi prieš Kūčias, nes juk pasibaram, paskui reikia susitaikyti“.
Koks bus Kūčių stalas, kokie patiekalai puikuosis, kunigai prisipažino dar negalvoję, kaip jau išeis. Kulinariniais gebėjimais stebinantis kunigas Ernestas Kūčioms patiekalų sakė neruošiantis, nes nemėgsta ir nevalgo nei silkės, nei žuvies, sau išsivirsiąs grikių košės ir grybų. Visi kiti, kaip tikino klebonas Eimantas, moka tik valgyti, todėl prie gamybos prisideda nebent liežuviu. Taigi Kūčios klebonijoje bus įspūdingos – tik kalėdaičiai, todėl galėsią gerai išsimiegoti prieš šv. Kalėdas.
Žinoma, juokauja, pagalvojau.
O štai apie dvasinį pasirengimą Kalėdoms ir jų prasmę kunigai kalbėjo kur kas rimčiau.
