Atsidėjęs kūrybai
Pasak biografų, Antoni Gaudí buvo neregėtas perfekcionistas. Jei jį apsėsdavo kokia nors idėja, nenusiramindavo, kol įvykdydavo ją tobulai – tiksliai taip, kaip buvo numatęs.
Dar ir dabar sklando legendos apie tai, kaip kurdamas Šv. Šeimos bažnyčią jis nežinia kuriam laikui sustabdė darbus, nes niekaip negalėjo rasti asilo, kuris tiktų pozuoti vienai scenai. Gyvulys turėjo būti visiškai nuvarytas, leisgyvis.
Dienų dienas A.Gaudí praleido ieškodamas tokio išsekusio padaro. Pagaliau vieną dieną viename kaime pamatė laukuose triūsiantį varganą valstietį su asilu. Vargšas gyvulys buvo toks nustekentas, kad rodės tuoj kris negyvas. Pasakojama, kad menininkas puolė prie jo strimgalviais ir apkabino.
Paskutinis A.Gaudí gyvenimo dešimtmetis buvo tarsi paženklintas juodu šešėliu – jį persekiojo mylimiausių bei artimiausių žmonių mirtys. Vieną po kito palaidojo bičiulius, tėvą ir dukterėčią, kurie juo rūpinosi ne vienus metus. Regis, visus, kuriuos tik pamildavo, kaipmat pagrobdavo mirtis.
Keistuolis, vengiantis viešumos
Šios skausmingos patirtys gerokai pakeitė architekto būdą. Jis užsisklendė ir prisiekė sau visą tolesnį gyvenimą paskirti Šv. Šeimos bažnyčios statybai. A.Gaudí atsisakė namų ir kuklų būstą įsirengė viename statomos bažnyčios kamputyje.
Pasakojama, kad statybų aikštelės nepalikdavo paromis, buvo taip įsitraukęs į darbą, jog net pamiršdavo valgyti ir miegoti. Paklaustas, kodėl darbai vyksta taip lėtai, tik juokaudavo: „Mano klientas niekur neskuba.“
Architektūros genijus visiškai prarado susidomėjimą išoriniu pasauliu. Apsileido, nesirūpino nei išvaizda, nei apranga, o visus uždirbtus pinigus išdalydavo neturtėliams.
Kai kartą neapdairiai žingsniuodamas pateko po tramvajumi ir buvo sužeistas, niekas nė nesuprato, kad čia genialusis A. Gaudí. Mat architektas vengė viešumos ir kategoriškai atsisakydavo fotografuotis, todėl visuomenei buvo virtęs kone mitologiniu personažu.
Be to, lemtingąją akimirką neturėjo kišenėse nė cento ir jokių tapatybės dokumentų. Garsusis kūrėjas buvo palaikytas elgeta, nugabentas į vargšų ligoninę ir vos po kelių dienų iškeliavo į amžinybę.
A. Gaudí palaidotas garsiosios bažnyčios, kuriai atidavė visą savo širdį ir gyvenimą, kriptoje. Paskutinis ir pats didingiausias jo gyvenimo šedevras taip ir liko nepabaigtas.
Plačiau apie Antoni Gaudí gyvenimą ir kūrybą skaitykite 13-ajame „Ji“ žurnalo numeryje!
