Norintiems išvengti rūšiavimo klaidų, pateikiame trumpą rūšiavimo gidą, o kiek vėliau aptarsime gana dažną klausimą, iškylantį rūšiuojantiems gyventojams – ar reikėtų plauti į konteinerius išmetamas pakuočių atliekas?
Esminės rūšiavimo taisyklės
Didelė dalis tautiečių pakuočių atliekas rūšiuoja. Tą parodė ir „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa. Skaičiuojama, kad per pastaruosius metus dažnai ir visada rūšiuojančių gyventojų dalis padidėjo 3 proc. ir 2023 metais pasiekė 79 proc., t. y. pakuočių atliekas rūšiuoja 8 iš 10 lietuvių. Tuo tarpu 11 proc. respondentų atliekas rūšiuoja retai, o beveik dešimtadalis – nerūšiuoja visai.
Pasak „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovės Dianos Ramanauskaitės, tinkamai rūšiuoti atliekas nėra sudėtinga, tereikia atsiminti keletą paprastų rūšiavimo taisyklių.
,,Rūšiavimo konteineriai yra skirti produktų pakuočių atliekoms surinkti, tad esminis dalykas rūšiuojant atliekas – įvertinti, ar tai, ką ketinate išmesti į rūšiuojamųjų atliekų konteinerį, yra pakuotė, ar pats produktas. Jei atsakėte sau, kad tai pakuotė, liko tik teisingai pasirinkti rūšiavimui skirtą konteinerį (kartu su pakuotėmis rūšiuojama tik makulatūra, plėvelė – tai lengvai perdirbamos antrinės žaliavos).
Jei tai produktas, jis, priklausomai nuo pobūdžio, turėtų būti išmetamas arba į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerį, arba priduodamas į specialias tokių atliekų surinkimo vietas“, – teigia D.Ramanauskaitė.
Atsakyti sau į klausimą, ar tam tikros atliekos rūšiuojamos, anot D.Ramanauskaitės, palengvins ir atidesnis žvilgsnis į ant pačios pakuotės ir (ar) produkto gamintojo pateiktą informaciją pirkėjui apie galimus jų sutvarkymo būdus.
Viena svarbesnių ir įsimintinų rekomendacijų gyventojams: iš išmetamų pakuočių pašalinti jose likusių skysčių ar maisto likučius, kad nebūtų suteptos kitos pakuotės. Taip pat reikėtų išmetamas pakuotes išlankstyti, suspausti – dėl to jos užims mažiau vietos konteineryje.
Jei išmetamos pakuotės netelpa pro konteinerio angą, kuri ir rodo, koks turi būti maksimalus išmetamų atliekų dydis, pakuotes reikėtų susmulkinti arba atliekas mesti pavieniui, o ne visą jų prigrūstą maišą, – teigia „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė.
Na, o jei ir pavieniui metamos pakuotės ar atliekos vis dėlto netelpa pro konteinerio angą, tada jas reikia pristatyti į stambiųjų, arba stambiagabaritinių, atliekų surinkimo aikšteles. Tokių atliekų palikimas prie konteinerių gyventojui gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Pasirūpinti atliekų švara svarbu, tačiau atliekų plauti preciziškai nereikia
Kaip ir daugelį kitų sričių, rūšiavimą lydi nemažai mitų. Vienas jų – būtinybė prieš išmetant į rūšiavimui skirtą konteinerį plauti pakuočių atliekas. Daugelis žmonių įsitikinę, kad tą daryti privaloma. Ar atliekas plauti rekomenduojama, o gal tai nėra būtina? „Ekonovus“ gamybos vadovas Mildoras Žeimys tikina, kad vis dėlto atliekų plovimas tėra daugiau perteklinis veiksmas, kurį verčiau pakeisti įpročiu įsitikinti, ar pakuotė tikrai tuščia.
,,Mesdami atliekas į antrinių žaliavų ir pakuočių konteinerius turėtumėme suprasti, kad išmesta atlieka iš karto tampa žaliava, o norint gauti kokybišką produktą iš žaliavos, ji turi būti švari. Prieš išmetant antrines žaliavas rekomenduojama jas ištuštinti, kartais gali prireikti iššluostyti ar išskalauti, bet preciziškai plauti ar sausinti tikrai nereikia. Pasirūpinti atliekų švara svarbu, siekiant saugoti ir kitų padarytą darbą“, – teigia M.Žeimys.
Specialistas pateikia pavyzdį – jeigu yra išmetama dešimt švarių aliejaus butelių ir kažkas į tą patį konteinerį įmetė butelį su aliejaus likučiu ir iš jo riebalai išsipylė, suteršdami švarias atliekas, galiausiai turime vienuolika užterštų butelių. O jei tai buvo konteineris, skirtas bendrai popieriui, plastikui ir metalui, tai popieriaus pakuočių atliekos bus suterštos ir nebebus tinkamos perdirbimui.
Anot M.Žeimio, verta pagalvoti ir apie tai, kad plaudami atliekas galime padaryti meškos paslaugą gamtai. ,,Pagrindinė tvarumo idėja yra atstatyti išteklių balansą, todėl perplaudami kiekvieną išmetamą pakuotę galime be reikalo išnaudoti didelį kiekį gamtos resursų – vandens bei energijos, sunaudojamos jam šildyti.
Skaičiuojama, kad vien indams plauti kas mėnesį namuose sueikvojama apie 2000 litrų vandens, o jeigu dar būtų plaunamos atliekos – šis kiekis šoktelėtų“, – teigia „Ekonovus“ gamybos vadovas.
Vis tik atliekų švara yra svarbi ir siekiant pasirūpinti higiena, ypač karštuoju metų sezonu, kai išmestos pakuotės su maisto likučiais gali imti pūti, skleisti nemalonų kvapą, privilioti graužikus.
„Dar didesnis pavojus kyla išmetus pakuotes, kuriose yra likę buitinės chemijos ar kosmetikos likučių – toks turinys gali sukelti liūdnų pasekmių ir apgadinti netgi šalia esantį turtą ar pakenkti kitų žmonių sveikatai. Neištuštinus šių pakuočių didėja rizika, kad skysčiai išbėgs ir pradės tarpusavyje sąveikauti, dėl to gali kilti rimtų problemų – didėja sprogimų tikimybė, gali atsirasti gaisro židinių, didėja ir rūšiavimo centruose dirbančių žmonių apsinuodijimo garais rizika, atsiranda pavojus patirti nudegimus. Tuštinant konteinerį, kuriame išmestos pakuotės su cheminių medžiagų likučiu, jos gali aptaškyti šalia esančius žmones, automobilius ar pastatus“, – teigia „Ekonovus“ gamybos vadovas.
Vertėtų pasidomėti savivaldybėje priimta atliekų rūšiavimo tvarka
Ne visi rūšiuojantys atliekas susimąsto, kad kilus klausimų dėl atliekų rūšiavimo, visada galima susisiekti su gyvenamosios vietos savivaldybės atstovais. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) projektų vadovas komunikacijai Arūnas Liubinavičius teigia, kad Lietuvoje yra 60 savivaldybių ir jose galioja skirtingos atliekų tvarkymo taisyklės.
KRATC yra atsakingas tik už Klaipėdos bei Neringos savivaldybių atliekų tvarkymo klausimus, tačiau likusiose Lietuvos savivaldybėse galioja skirtingos atliekų rūšiavimo tvarkos. Vis tik egzistuoja ir bendrinė informacija, kurią vertėtų žinoti kiekvienam šalies gyventojui.
,,Neracionalu būtų, jei plautume, tarkime, sviesto ar margarino pakelį arba talpą, kurioje buvo aliejus. Taip elgdamiesi mes tikrai negelbstime gamtos. Riebalai, patekę į nuotekų vamzdynus, juos užkemša, o siekiant išplauti riebaluotą paviršių dažnai tenka naudoti ir didelį kiekį karšto vandens, taip pat chemines plovimo priemones.
Tačiau tokias talpas, kaip, pavyzdžiui, jogurto indelis ar pieno pakelis, praskalauti, žinoma, galime, jei tik nenaudosime daug vandens ar cheminių plovimo priemonių. Tokiu būdu aplinkai tikrai nepakenksime“, – teigia A. Liubinavičius.
Be jokios abejonės, A. Liubinavičiaus teigimu, ir patys gyventojai turėtų būti sąmoningi bei domėtis rūšiavimo naujovėmis, sekti šviežiausius nutarimus. „Pavyzdžiui, ne per seniausiai Klaipėdos regione buvo draudžiama į rūšiavimo konteinerius mesti riebalais užterštą atlieką. Tarkime, dėžę nuo picos buvo draudžiama mesti į popierių surenkantį konteinerį, nes joje likę riebalų.
Technologijoms tobulėjant, šiandien popieriaus perdirbimo įmonės yra įdiegusios nuriebalinimo funkciją. Technologinės naujovės šioje srityje vis dažniau mus pasiekia, todėl ir patys rūšiuotojai turėtų sekti pokyčius“, – pasakoja A. Liubinavičius.
Rūšiavimo principai skiriasi ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse. Kiekvienam aktualu prisiderinti prie skirtingų šalių tvarkos ir rūšiuoti pagal reikalavimus, kurie yra taikomi konkrečiai vietai.
„Kol Lietuvoje dar nėra sukurtos vienos bendros atliekų rūšiavimo sistemos, labai svarbu, kad kiekvienas vartotojas atidžiai sektų savo gyvenamosios vietos atliekų tvarkymo taisykles ir nurodymus, – pažymėjo „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė D.Ramanauskaitė. – Kadangi atliekų rūšiavimo ir tvarkymo praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, gyventojai turėtų pasidomėti, kurie atliekų konteineriai yra skirti plastiko, popieriaus, stiklo, metalo ar kitų medžiagų atliekoms, ir laikytis nustatytų rūšiavimo principų – paprastai visi konteineriai, skirti rūšiavimui, turi ir informacinius lipdukus, su nurodytomis dažniausiomis atliekomis, kurias reikia mesti į vieną ar kitą konteinerį.
Tačiau kelių metų bėgyje laukiame didelių pokyčių su ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentu, kuris pakeis iki šiol galiojusią ES pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą. Juo bus siekiama suvienodinti pakuočių ženklinimą visoje ES.
Pagal šį reglamentą, vartotojams turės būti pateikiamos aiškios etiketės su informacija apie tai, iš ko pakuotė pagaminta, kokiam atliekų srautui ji priskirtina, į kurią rūšiuojamų atliekų dėžę pakuotę išmesti. Tad automatiškai tie patys ženklai turės būti naudojami ir ant atliekų surinkimo konteinerių.
Tokiu atveju sistema privalės tapti vieninga visur – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje ir tai, tikimasi, padės užtikrinti aiškesnį ir skaidresnį pakuočių žymėjimą bei efektyvesnį pakuočių atliekų rūšiavimą“.
Atliekų rūšiavimo tvarka šalyje skiriasi, tačiau radikalių skirtumų nėra
Atliekų tvarkymo taisyklės skirtinguose šalies miestuose iš tiesų skiriasi, tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė tikina, kad atliekų rūšiavimo taisyklių skirtumai tarp savivaldybių nėra ryškūs.
„Atliekų tvarkymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, tad natūralu, kad sistemos kažkiek skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste į vieną konteinerį galima mesti tiek pakuotes, tiek kitas antrines žaliavas, o štai kitose savivaldybėse atliekos metamos į atskiras talpas pagal medžiagiškumą. Savivaldybės, siekdamos efektyvaus atliekų tvarkymo, gali pasirinkti skirtingus atliekų surinkimo būdus“, – teigia V.Slavinskienė.
Gyventojams apie tai, ką galima mesti į konteinerius ir ko ne, sufleruoja ant konteinerių užklijuotos piktogramos. Jos nurodo, kokias atliekas galima mesti į konteinerius. Tačiau ši sistema, anot V.Slavinskienės, turi tobulėti.
„Planuojame parengti rekomendacinio pobūdžio taisykles, kurios galbūt vėliau įsitvirtins ir ministro įsakyme. Tai sąrašas atliekų, tiksliai nurodantis, ką konkrečiai ir į kokius konteinerius galima mesti. Tarkime, dantų šepetėlis atrodo plastikinis gaminys, tačiau iš tiesų yra neperdirbamas. Labai svarbu, kad gamintojų – importuotojų organizacijos galėtų tinkamai užtikrinti efektyvų atliekų perdirbimą“, – teigia Atliekų politikos grupės vadovė.
Kalbėdama apie atliekų plovimą, V.Slavinskienė pritaria kitiems pašnekovams – preciziškai plauti kiekvienos atliekos tikrai nereikia. „Kiek teko bendrauti su pakuočių perdirbėjais, rekomenduojama praskalauti pakuotes, tačiau tikrai neverta plauti jų itin švariai. Įmonės, kurios perdirba antrines žaliavas, turi specialias technologijas, kurioms veikiant aukštos temperatūros vanduo pakuotes sėkmingai išplauna. Gyventojams sunku preciziškai išplauti, pavyzdžiui, aliejų ar kitus riebalus“, – tikina V. Slavinskienė.
D. Ramanauskaitė skatina visus, net ir manančius, kad apie rūšiavimą žino viską, pasitikrinti žinias, kad klaidų pasitaikytų kuo mažiau ir kuo daugiau atliekų galėtų sėkmingai grįžti į tolesnį žiedinės ekonomikos ratą.
Abejojantiems, kur mesti tam tikrą atlieką, gali pagelbėti asociacijos „Gamtos ateitis“ sukurtas interaktyvus edukacinis įrankis „Rūšiavimo gidas“, leidžiantis vos kelių mygtukų paspaudimu lengvai išsiaiškinti, į kurį konteinerį keliaus rankoje laikoma atlieka. Gidu naudotis išties paprasta – arba galima ieškoti atliekų pagal abėcėlę, arba naudotis paieškos langeliu, kuriame įvedamas atliekos pavadinimas ir vartotojas iškart sužino, kuriame konteineryje toji šiukšlė turėtų atsidurti.
