„Jei taip riaumotų naktį, gal ir susilauktume aplinkinių gyventojų priekaištų, bet dieną jie niekam nekliudo. Be to, ir nerodo balso be reikalo – tik užuodę maistą „praneša“, kad jo nori“, – šmaikštavo Baltijos cirko direktorius Petras Variakojis. Būtent jis nusprendė Lietuvos publiką supažindinti su retais gyvūnais ir jų atliekamais triukais. Šią programą puikiai įvertino Rusijos publika. Viename įžymiausių pasaulio cirkų – Didžiajame Maskvos cirke – rodyta programa „Baltieji tigrai ir baltieji liūtai“ pelnė žiūrovų simpatijas ir buvo apdovanota „Auksiniu Bufu“.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vienas iš kelių Lietuvoje viešinčių Baltųjų liūtų |
Be minėtų plėšriųjų gyvūnų programoje pasirodo ir Frizo veislės žirgai, šunys bei gepardas. Su pastaruoju susipažinti teko ir Kaune programos autorių – dresuotoją Stefaną Plesoianu kalbinusiems „15min“ žurnalistams. Prie Kauno sporto halės jis mus pasitiko su už pavadėlio vedamu gepardu, kuris pokalbio metu beveik visą laiką klusniai stovėjo prie dresuotojo kojos.
„Jis turi draugą – šuniuką. Ta draugystė keista, bet tikra. Jie keliauja ir gyvena viename narve, valgo kartu. Pavyzdžiui, kai gepardui duodam mėsos, gabalėlį jis visada palieka savo draugui šuniukui“, – pasakojo P.Variakojis.
20 metų su gyvūnais
Pasak jo, Lietuvoje viešintis S.Plesoianu cirko pasaulyje gerai žinomas. Jo paties teigimu, įvairius gyvūnus jis dresuoja jau 20 metų. Karjerą pradėjo vos sulaukęs pilnametystės. Tačiau skirtingai nei nemaža dalis dresuotojų, jis neatsidėjo vienos gyvūnų rūšies dresavimui, bet mėgina pažaboti skirtingų charakterių augintinius: žirgus, šunis, liūtus, tigrus ir gepardus. Kaip ir visi dresuotojai S.Plesoianu laikosi prietaro nepasakoti apie liūdnus įvykius, nutikusius mokant gyvūnus. Tačiau apie pačią dresūrą gali kalbėti ne vieną valandą, nes ši veikla – jo gyvenimas.
 |
| S.Plesoianu ir jo dresuojamas gyvūnas |
„Dresuoti tigrą ar kitą plėšrųjį gyvūną pradedame, kai jam būna apie vienerius metus. Po truputį mokome klusnumo, triukų. Kasdien po du tris kartus jis treniruojamas. Tačiau į sceną gali išeiti tik praėjus dar nemažiau nei metams“, – ilgą mokymo procesą atskleidė profesionalas. Pasak jo, dauguma cirke vaidinančių gyvūnų nėra ragavę laisvės – gimę ir užaugę cirke ar zoologijos soduose, todėl jie greit įpranta prie klajokliško gyvenimo ant ratų. Jiems svarbiausia, kad būtų gerai prižiūrimi ir, žinoma, maitinami.
Ėda kaip karaliai
Cirko atstovai neslėpė, jog jų cirko artistai – baltieji liūtai, tigrai ir kiti – brangūs augintiniai. „Kasdien gepardas suvalgo 3–4 kg vištienos. Liūtams ir tigrams kasdien reikia nemažiau nei 10 kg mėsos. Kiekvienam“, – sakė dresuotojas. Be to, šio cirko gyvūnai itin išrankūs. Kai kurie ėda tik ekologiškas daržoves. „Matote šalia mūsų šieną – tai jau trečia kupeta, kuri netiko žirgams. Kodėl? Pas mus buvo lietinga vasara ir, matyt, į šieną įsimetė pelėsis. Žirgai jo neėdė. Teko ieškoti naujų. Be to, dresuotojo pageidavimu perkame tik geriausias, ekologiškas morkas, bulves, kitas gyvūnų ėdamas daržoves“, – pasakojo P.Variakojis.
Lietuvoje viešintys išskirtiniai – baltieji liūtai ir tigrai – ir patys kainuoja nemažus pinigus. „Pavyzdžiui, baltasis liūtas kainuoja 60 tūkst. eurų. Visi jie per vargus (gyvūnų draudimo kompanijos nelabai nori drausti) apdrausti“, – pasakojo Baltijos cirko vadovas, pridūręs, kad iki šiol dar niekas nebandė pavogti šių plėšriųjų gyvūnų.
Kalbėdamas apie savo dresuojamus baltuosius liūtus ir tigrus S.Plesoianu pasakojo, kad nuo įprastų tigrų ir liūtų šie gyvūnai skiriasi ne tik savo kailio spalva: „Jų ir charakteris kitoks. Sunkesnis. Jie įnoringesni, jautresni, todėl dirbti su jais sunku. Žinome, juk yra ir žmonių albinosų – jie taip pat kitokie nei visi mes“.
Lietuvoje gastroliuojančios gyvūnų trupės pasirodymą jau galėjo išvysti ir įvertinti kauniečiai. Nuo vakar jie repetuoja Vilniuje, „Siemens arenoje“, kur lapkričio 20–22 dienomis surengs net 5 pasirodymus. Lapkričio 28 dieną programą „Baltieji liūtai ir baltieji tigrai“ turės progos įvertinti Panevėžio ir aplinkinių miestų bei miestelių gyventojai.
Natūralioje gamtoje beveik išnykę
Baltieji liūtai labai reti, gamtoje išnykę prieš 12 metų. Jie buvo pašalinti iš natūralaus savo arealo ir veisti tik nelaisvėje Pietų Afrikoje (Timbavati regione, Krugerio nacionaliniame parke), taip pat auginami kituose zoologijos soduose ir cirkuose. Palyginti neseniai vėl pradėta bandyti grąžinti šiuos gyvūnus atgal į gamtą. Keli individai jau žengia pirmuosius žingsnius gamtoje, tačiau visi kiti jų gentainiai gyvena nelaisvėje.
Balta šių liūtų spalva – recesyvinis požymis. Du įprastos spalvos liūtai, jei turi geną, gali atsivesti baltą palikuonį. Baltiesiems liūtams sunku medžioti: jų spalva nėra tokia maskuojanti kaip kitų gentainių. Jie gimsta beveik grynai balti be normalios maskuotės (paprastai maži liūtukai būna dėmėti). Baltieji tigrai mažiau reti natūralioje gamtoje, tačiau ir jų šiuo metu likę nedaug.
