Pasiruošimas – geros šventės palydovas
1. Planavimas. Prieš rengdama šventę, nuspręskite, kur ją darysite: namuose, kavinėje, pobūvių salėje, gamtoje ar dar kur nors. Nuo to priklausys visas šventės organizavimas. Taip pat turite numatyti tikslų laiką ir konkrečią šventės datą. Jei šventę planuojate namie, pasitikrinkite, kokio dydžio stalą turite ir kiek žmonių prie jo sutalpinsite: pagal etiketą nuo vienos sėdimos vietos centro iki kito turi būti ne mažiau kaip 60 cm. Per retai susodintiems svečiams bus sunku bendrauti, per ankštai – nepatogu valgyti. Taigi norint suruošti išties įspūdingą šventę, reikia sudarykite ne tik svečių bei maisto sąrašą, bet ir planuojamų darbų planą.
2. Svečių sąrašas. Nuo tinkamai parinktų svečių priklauso šventės sėkmė. Dažniausiai norėdami išvengti nesusipratimų, ginčų ar net konfliktų, kviečiame gerai vieni kitus pažįstančius žmones. Tikimės, kad tokiu atveju nebus nemalonių tylos akimirkų, o bendri interesai padės palaikyti pokalbį. Tačiau tai juk taip standartiška ir nuobodu. Geriau nustebinkite save ir svečius – pakvieskite žmonių, iš kitos aplinkos, kurie mąsto visai kitaip nei jūsų draugai ir pažįstami. Tarkim, jei dauguma svečių yra verslininkai, kalba suksis vien apie ekonomiką, verslo problemas ir būdus, kaip jį plėtoti. Į tokią kompaniją pakvieskite, pavyzdžiui, menininką ir laisvos sielos studentą. Pamatysite, vakaras pažers neįtikėtinų pokalbio temų.
Svarbu. Sudarydama sąrašą pagalvokite, ar tikrai verta kviesti žmogų, kuris jau kelis kartus atsisakė dalyvauti šventėse be rimtos priežasties. Galbūt jis neatvyksta, nes nenori kviesti jūsų į savo rengiamas šventes.
3. Kvietimai. Jau nusprendėte, kada ir kur darysite šventę? Pats laikas pasirūpinti kvietimais. Nors oficialiausias kvietimas yra išgraviruotas ant kortelės su šeimininkų vardais ir pavardėmis, šiandien technologijų amžiuje galima rinktis elektroninį kvietimų variantą. Paprašiusi su kompiuterinėmis dizaino programomis dirbančio draugo pagalbos, turėsite ne mažiau gražų ir oficialų kvietimą į savo šventę.
Prisiminkite, kad kvietime turi būti nurodytas šventės laikas, data ir vieta (apatiniame kairiajame kampe) ir šventės pobūdis – oficialus ar neoficialus (apatiniame dešiniajame kampe). Užuot kvietus svečius 19 val., galima jų prašyti atvykti 18.45 val. ir nurodyti, kad vakarienės pradžia 19 val. Tokiu atveju svečiai tikrai nevėluos, o nemėgstantys daug bendrauti atvyks būtent tada, kai sėdama prie stalo.
Kvietimus siųskite iki šventės likus trims–šešioms savaitėms. Užimtiems, sparčiu tempu gyvenantiems draugams kvietimus išsiųskite prieš šešias savaites, kad jie galėtų suplanuoti darbus, susitikimus ir skirti laiko jūsų šventei. Jeigu iki šventės liko ne daugiau nei dvi savaitės, svečius galima kviesti telefonu (aišku, jei šventė nėra labai oficiali ir iškilminga).
Likus dešimčiai dienų iki šventės rekomenduotina išsiųsti priminimą. Svečias gali būti užsirašęs ne tokį laiką ar datą. Priminimas padės išvengti klaidų ir nesusipratimų. Priminime turi būti visa reikiama informacija: jūsų vardas, pavardė, data, laikas, adresas, vakarienės pobūdis.
Svarbu. Pagal etiketą paprastų pietų kviečiama 14–15 val., iškilmingų 18–20 val. Vakarienei dažniausiai kviečiama 19–20 val., šiam laikui yra kviečiami ir draugai. Popietinės arbatos ar kavos patogiausia kviesti 16–18 val. Kitomis progomis – Naujųjų metų sutikimo, garbingų svečių priėmimo, iškilmingo jubiliejaus vakarienės kviečiama 20–22 val.
4. Reikalingi daiktai ir papuošimai. Jeigu jums trūksta kėdžių, stalų, staltiesių, indų, įrankių ar neturite norimų dekoracijų, visa tai galite išsinuomoti. Internete apstu įmonių, siūlančių nuomos paslaugas. Jei esate tobula šeimininkė ir turite visus reikiamus daiktus, iš anksto juos apžiūrėkite: patikrinkite, ar ant staltiesių, kurias naudosite, nėra dėmių, ar kampai neapdriskę, suskaičiuokite, ar turite reikiamą skaičių lėkščių, taurių, taurelių, įrankių.
- • Pasirūpinkite servetėlėmis, jos turėtų būti 55x55 arba 60x60 centimetrų dydžio tokios pačios spalvos kaip staltiesė. Jos gali būti popierinės arba medžiaginės. Servetėlė dedama ant pagrindinės lėkštės, kairėje pusėje ant duonos lėkštelės arba prie šakučių. Lankstomos tik kvadrato formos servetėlės.
- • Lėkštės ir įrankiai ant stalo dedami viena eile 2 centimetrai nuo stalo krašto. Daugiau kaip dvi lėkštės viena ant kitos nededamos. Iš kairės nuo šakutės dedama lėkštelė duonai su atitinkama šakute. Šakutės dedamos kairėje pusėje, peiliai – dešinėje ašmenimis į vidų. Įrankių turi būti ne daugiau nei trys skirtingi komplektai. Šaukštas dedamas dešinėje prie užkandinių peilių. Didesni peiliai ir šakutės skirti pagrindiniams patiekalams, mažesni – užkandžiams.
- • Taurės statomos už peilių, jų turi būti ne daugiau nei trys keturios kiekvienam gėrimui atskirai. Taurės statomos iš kairės į dešinę: vandeniui, raudonajam ir baltajam vynui, šampanui arba degtinei.
Svarbu. Prie stalo kairiarankis gali paprašyti padavėjo perkelti įrankius į priešingą pusę arba pats perkelti.
- • Gėlės – labai svarbus šventinio stalo akcentas. Jei šventę rengiate namuose, gyvų gėlių kompozicijomis puoškite prieškambarį ir svetainę. Ant šventės stalo gėlių puokštės neturėtų būti labai aukštos ar plačios – kad neužstotų priešais sėdinčio žmogaus ir netrukdytų bendrauti.
Svarbu. Šiltoje patalpoje irisai, frezijos, kai kurios rožės vysta greitai, o gvazdikai ir lelijinių šeimos gėlės yra patvaresnės.
Tik moterims. Niekada prie stalo, vos baigusios valgyti, netraukite lūpų dažų. Kai šeimininkas duoda ženklą, kad vakarienė baigta, galite nueiti į vonios kambarį susitvarkyti makiažo. Taip pat prie stalo nesitaisykite drabužių, šukuosenos. Pasistenkite lūpdažiu nesutepti servetėlės.
Tik vyrams. Etiketo taisyklės byloja, kad vyras didžiausią dėmesį turi rodyti iš dešinės sėdinčiai moteriai, nesvarbu, ar jis su ja supažindintas, ar ne. Atsistojus moteriai vyras taip pat turi atsistoti ir stovėti tol, kol moteris išeis iš kambario.
Kaip elgtis prie stalo
- • Jei svečiai jau sėdi prie stalo, pavėlavusiam svečiui nederėtų į save atkreipti daug dėmesio. Jis taip pat neturėtų aiškinti pavėlavimo priežasčių. Tiesiog prieiti prie šeimininkės ar šeimininko, atsiprašyti ir sėsti į nurodytą vietą.
- • Prie stalo reikia sėdėti ne per arti, bet ir ne per toli – geriausiai per plaštaką nuo stalo. Jokiu būdų negalima remtis alkūnėmis ar pavargus užgulti stalo.
- • Servetėlė dedama ant keliu, nekišama po kaklu. Pavalgius lūpos šluostomos lengvai prispaudžiant, bet netrinant viso veido. Pavalgius servetėlė kelis kartus perlenkiama ir padedama į lėkštę, popierinė servetėlė sulamdoma ir taip pat padedama į lėkštę.
- • Nesilenkite prie lėkštės, sėdėkite kuo tiesiau. Beje, mitas, kad valgant sriubą reikia lėkštę palenkti nuo savęs arba į save – lėkštės nereikia kreipti į jokią pusę.
- • Nekąskite viso duonos riekės, laužykite po gabaliuką ir dėkite į burną. Sviestu taip pat derėtų tepti tik duonos gabaliuką, o ne visą riekę.
- • Peilio niekada nekiškite į burną, taip pat juo nedėkite maisto ant šakutės. Šakute paimkite tik tiek maisto, kiek dėsite į burną.
- • Jei nenorite valgyti kokio nors patiekalo ar esate jam alergiška, neaiškinkite priežasčių viešai.
- • Baigus valgyti sriubą šaukštas padedamas ant polėkštės, o, suvalgius karštuosius ar šaltuosius patiekalus, šakutė ir peilis padedami ant lėkštės vienas greta kito kotais į dešinę 45 laipsnių kampu stalo krašto atžvilgiu.
- • Ant stalo nukritusį maisto gabalėlį paimkite švaraus peilio galu, įdėkite į lėkštę ir suvalgykite. Sutepta staltiesės vieta uždengiama švaria šeimininkės ar padavėjo paduoda servetėle.
- • Apipylę kaimyną, nepulkite jo šluostyti. Mandagiai atsiprašykite jo ir šeimininkės.
- • Pavalgius nedera čepsint rakinėti maisto iš tarpdančių. Tam pasinaudokite krapštukais ir, prisidengę servetėle, atlikite šią „procedūrą“ kuo greičiau.
P. S. Tiesą sakant, pobūvių, kur paisoma itin griežto etiketo šiandieną pasitaiko nedažnai. Bet žinoti neprošal, jei kartais pietų pakviestų, pvz. Anglijos karalienė. ;)
