Nuo vaikystės – trys kalbos
Kaip pasakojo Augusto mama Kristina Horoman, ji pati su vaiku visada kalbėdavo ir kalba tik lietuviškai, o jos vyras argentinietis – ispaniškai. Tarpusavyje sutuoktiniai kalbasi angliškai, taigi jų šeimoje – tikra kalbų mišrainė.
„Su vyru susipažinome internetu, kai dar buvau paauglė. Ieškojau žmogaus, kuris mane mokytų ispanų kalbos, o atradau vyrą. Tiesa, pirmą kartą pasimatyti pavyko tik po trejų susirašinėjimo metų. Jis atvyko manęs aplankyti. Vėliau aš vykau į Argentiną. Galiausiai jis nusprendė atvykti pas mane į Lietuvą visam laikui. Įstojo studijuoti, susirado darbą, tuomet mes susituokėme ir susilaukėme Augusto.
Kai sūnui buvo dveji, nusprendėme persikraustyti į Ispaniją. Mat vaikas nuolat sirgdavo, todėl pagalvojome, kad šiltas klimatas jam bus sveikesnis. Juolab kad mes galime dirbti iš bet kur, nesame pririšti prie vietos. Ispaniją pasirinkome ir dėl kalbos – jeigu vaikui prisidėtų dar viena nauja kalba, būtų tikrai blogai“, – dėstė moteris.
Tačiau Kristina patikino, kad šeimoje vartojamų kelių kalbų poveikio sūnui nesibaimino, nes įsitikinusi, kad jeigu jis užaugs mokėdamas tris kalbas, tai bus didelis privalumas, o ne trūkumas. Nors kalbėti vaikas iš tiesų pradėjo vėliau, tačiau trečius gyvenimo metus liežuvis jam „atsirišo“ ir ispaniškai, ir lietuviškai.
Kol šeima gyveno Lietuvoje, vaikas lankė lietuvišką darželį, Ispanijoje jo pagrindine kalba tapo ispanų, tačiau ir svetur mama atkakliai su juo kalbėjo tik lietuviškai. Beje, Ispanijoje berniukui prisidėjo ketvirta kalba – valensų (valenciano), kuri privaloma Ispanijos Valensijos regiono mokyklose.
„Kadangi mes grįžome į Lietuvą vos prieš keletą mėnesių ir dar nežinome, kiek čia užsibūsime, Augustas nuotoliniu būdu toliau mokosi Ispanijos mokykloje, antroje klasėje. Tiek su darbais, tiek su mokslais norime būti kuo mažiau prisirišę. Taigi jis toliau mokosi ir valensų kalbos, kurios mes su vyru nesuprantame. Būna smagu stebėti, kaip jis žongliruoja žodžiais – pavyzdžiui, sužino naują žodį ir bando jį išversti į visas jam žinomas kalbas.
Lygiai taip pat jis staigiai persijungia į kitas kalbas bendraudamas. Kadangi mes turime įvairių tautybių draugų, tad ir jų vaikai kalba įvairiomis kalbomis.
Augustas su vienu draugu gali kalbėti ispaniškai, kitam – ką nors pasakyti angliškai, o atsisukęs į jaunesnį brolį ar sesę kalbėtis su jais lietuviškai.
Man asmeniškai labai svarbu, kad jis mokėtų lietuvių kalbą. Savo šeimoje buvau auklėjama patriotiškumo dvasia, todėl noriu ir sūnui perduoti savo šalies kultūrą bei istoriją, kad jis jaustų ryšį su protėviais. Tuo pačiu iš savo pusės rūpinasi ir vyras“, – pasakojo Kristina.
Pro duris neišeina be roboto
Nors Lietuvoje tėvai labai skundžiasi dėl vaikų nuotolinio mokymo, Augusto mama tame kaip tik mato daugiau privalumų. Kai vaikas mokosi namuose, tėvai gali geriau kontroliuoti mokymosi procesą. Aišku, tai iššūkis, nes ir jiems reikia dirbti, be to, šeimoje dar auga dvynukai, kuriuos reikia užimti kitaip, bet viskas priklauso nuo darbotvarkės susiplanavimo ir pareigų pasiskirstymo.
„Kita vertus, Augustas labai savarankiškas. Kai jis gauna naują temą, sugeba pats ją išsiaiškinti ir iš karto bando atlikti užduotis. Jeigu kas neaišku, žinoma, paklausia, bet dažniausiai susitvarko vienas. Gal jo savarankiškumas susijęs ir su tuo, kad nebuvau jo perdėtai pririšusi, perdėtai nesaugojau, kad jis kokio diskomforto nepajustų. Vos dviejų mėnesių jis su mumis keliavo į Argentiną, o būdamas vos dvejų savo kelionių aplink pasaulį bagaže turėjo daugiau nei 100 tūkst. kilometrų.
Mano manymu, kitas pasiteisinęs dalykas, kad Augustas jau nuo dvejų metų turėjo prieigą prie technologijų. Skirtingai nuo daugelio tėvų, mes, patys būdami iš technologijų srities, nelaikome to blogiu.
Svarbiausia užtikrinti saugumą, kad vaikas nepasiektų nepageidaujamo turinio, todėl kruopščiai atrinkome programėles, kurių dėka jis galėtų lavinti kalbą, matematiką ir kitus įgūdžius. Dabar jis visus namų darbus atlieka planšete, ranka lavina tik rašybą, tačiau žinodami, kad ateityje rašyti ranka reikės mažai, per daug jo nespaudžiame“, – pasakojo pašnekovė.
Berniuko aistra – LEGO kaladėlės ir konstruktoriai. Tuo užsiimti jis galėtų dieną ir naktį be poilsio. Augustas konstruoja viską iš eilės – tiek namus, tiek robotus, ir daro tai be jokių instrukcijų, nes jam daug įdomiau pačiam sugalvoti sprendimą.
„Mes investuojame į šį jo pomėgį, nes matome, kad jis gabus šioje srityje, užrašėme jį į Robotikos akademiją, kur šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu. Augustas niekur neišeina pro duris nepasiėmęs kokio nors savo sukonstruoto modelio. Nešasi juos visur – pasivaikščioti, į kavinę ar į svečius. Jeigu reikia eiti, o jis nieko naujo neturi, pirmiausiai bėgs ir greitai ką nors sukonstruos. Jam labai patinka kurti“, – pasakojo berniuko mama.
***
„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Jei auginate talentus, praneškite apie juos 15min komandai, pildykite anketą, ir mes apie jų gebėjimus ir įkvepiančias istorijas pranešime visai Lietuvai. Anketą rasite čia.
