„Steve‘as Jobsas nenorėjo, kad jo kurtus telefonus taip naudotume“
Informacinių technologijų profesorius Calas Newportas iš Džordžtauno (Gajana, Pietų Amerika) universiteto parašė jau šešias knygas ir daugumos iš jų tema sukasi ne apie sudėtingas technologijas, o apie tai, kaip susitelkti, kokiu būdu mokytis universitete, kaip atlikti darbą, kai aplink gausu įvairiausių trikdžių. Jo knyga „Gilus darbas“ („Deep work“), kalbėjo būtent apie tai, kiek daug galėtume nuveikti, jei nebūtume bombarduojami įvairių komunikacinių trikdžių.
Paskutiniosios knygos tema sukasi apie „technologijų minimalizmą“. Kitaip tariant, profesorius moko, kad atėjo metas taip pat kritiškai atsirinkti, kiek laiko ir kokiu tikslu skiriame įvairiems išmaniesiems prietaisams.
Jau anksčiau Didžiosios Britanijos mokslininkai yra išsiaiškinę, kad socialiniai tinklai tik padidina socialinės atskirties jausmą ir verčia mus lyginti savo gyvenimą su kitų. Net nutarę, kad esame šaunesni už savo „Facebook“ draugus, nejuntame pasitenkinimo – tik liūdesį.
C.Newportas sausio mėnesį parašė straipsnį portale „New York Times“ ir sukėlė audrą antrašte: „Stevas Jobsas niekada nenorėjo, kad jo sukurtus „iPhone“ taip naudotume“. Duodamas interviu internetinei televizijai „TwiT“ Calas Newportas teigė, jog susitelkimas, koncentracija į konkrečią veiklą visuomet buvo svarbiausia jį supusių bendramokslių savybė. Jis paaiškino, ką norėjo pasakyti skambia straipsnio antrašte: Steve‘as Jobsas buvo minimalistas ir visuomet ieškojo prasmės bet kokioje savo veikloje.
„Jis norėjo dalykus, kuriuos žmonės ir taip mėgsta – kalbėti telefonu ir klausytis muzikos – padaryti kokybiškesnius, lengviau prieinamus. S.Jobsas nesiekė sukurti nuo rankos neatplėšiamo žmogaus priedo, kurį tikriname ištisą dieną“, – sakė C.Newportas. Jis pridūrė, kad įvairios programėlės prailgino laiką, kurį skiriame naudodamiesi telefonu, tačiau didžiausią pokyti vis tik padarė socialiniai tinklai, nuo kurių vystosi reali priklausomybė.
30-ies dienų iššūkis – ar pasiryžtumėte?
Savo knygoje mokslininkas aprašo 30-ies dienų iššūkį, savotišką „skaitmeninį apsivalymą“ ir dalinasi pagrindinėmis taisyklėmis, kaip naudotis socialiniais tinklais, kad jie neskatintų impulsyvių pirkinių ir nevogtų laiko.
„Rekomenduoju tiesiog atsitraukti nuo visko, atsisakyti ir pradėti viską iš naujo. Ištrinkite visas programėles ir socialinius tinklus. Pabūkite be jų 30 dienų. Ir po šio laikotarpio atsakykite sau į klausimus: ko aš iš tiesų noriu? Kas man labiausiai rūpi? Tuomet pagalvokite, kaip technologijos galėtų padėti to pasiekti.“
C.Newportas įsitikinęs, kad dėl tokio atsitraukimo nė kiek nenukentėsime. Z karta – pirmoji, užaugusi su išmaniaisiais telefonais ir kartu viena dažniausiai patiriančių nerimą bei įvairius su juo susijusius psichologinius sutrikimus. Ištrinkite visas programėles, mėnesiui atsijunkite nuo socialinių tinklų ir prisiminkite, ką veikėte, kol išmaniųjų prietaisų nebuvo: galbūt skaitėte knygas, gaminote, lankėte draugus – grįžkite prie šių veiklų.
Kai tai padarysite, įvertinkite, kiek laiko sutaupėte. Kiek laiko, energijos galėtumėte skirti kažkam, kas jums yra svarbesnis? Gali būti, jog esate prisijungęs prie tam tikros „Facebook“ grupės, kurioje buriasi jūsų bendraminčiai ir kitu būdu negalite su jais bendrauti. Tuomet nusistatykite, kiek laiko skirsite įeiti į konkretų puslapį ir apžvelgti ten atsiradusius pranešimus – tačiau eikite tikslingai į konkretų puslapį ir niekur daugiau.
„Įdomu tai, kad studentai, kuriuos matau, nėra patenkinti šiais socialiniais tinklais. Jie supranta, kad tai yra problema ir reikia kažką keisti. Juokeliai, kiek aš laiko praleidžiu prie telefono, jau virto nebe tokie juokingi – kažkas tvyro ore. Kalbėdamas su skaitytojais po savo knygos pristatymo aš dažniausiai girdžiu žodį išsekimas“, – sako pašnekovas. Jis lygina socialinio tinklo perkrovimą su nerviniu tiku – toks trūkčiojimas ištinka per dažnai, kad liktų pakankamai laisvo laiko.
„Mes nenorėjome prarasti kontrolės. Įsidiegėme tas programėles, susikūrėme anketas socialiniuose tinkluose, nes tai atitiko mūsų vertybes. Norėjome tiesiog palaikyti ryšį su draugais iš kitų miestų ar šalių... o dabar nebegalime palaikyti pokalbio su draugu, sėdinčiu kitapus stalo“, – socialinių tinklų pavojų išryškino C.Newportas.
Beje, lygiai prieš metus mokslininkui pasiūlius iššūkį (30 dienų be socialinių tinklų ir įvairių programėlių), į jį užsiregistravo daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių.
„Viena mergina pasakojo, kad buvo taip pripratusi tikrinti telefoną, jog, ištrynus visas programėles, ji nuolat tikrindavo orus – vienintelę belikusią programėlę. Vis tik po 10–14 dienų šis įprotis išnyko“, – sakė mokslininkas.
Tai turi poveikį mūsų nuotaikai ir psichologinei savijautai – kai mums liūdna, matydami „nulaižytus“ ir fantastiškai smagius draugų gyvenimus ar atostogas tampame tik dar liūdnesni. Tai ypač būdinga paaugliams. Socialiniai tinklai taip pat skatina mus išlieti savo pyktį ar pagiežą kokia nors tema.
Tai ką jau pamiršome – sveikam žmogui reikia ir panuobodžiauti
„Rinkdamas medžiagą knygai išnagrinėjau tyrimus, kurie teigia, kad suaugusiajam reikia kokybiško laiko sau, kurio metu jis tobulintų kokį nors įgūdį, sąveikautų su realiu pasauliu. Pakeisti tai laisvalaikiu virtualioje erdvėje yra didžiulis praradimas“, – sako mokslininkas.
Kiek kartų per dieną žmogus vidutiniškai pasitikrina savo telefoną? Anapus Atlanto šis skaičius yra 52 kartai. Kompanijos „Deloitte“ atliktoje apklausoje daugiau nei 60 proc. apklaustųjų prisipažino jau bandę kažkaip riboti laiką, praleidžiamą naršant socialiniuose tinkluose, tačiau tai įgyvendinti pavyko tik pusei mėginusių.
Kiek kartų per dieną žmogus vidutiniškai pasitikrina savo telefoną? Anapus Atlanto šis skaičius yra 52 kartai.
Tokioje situacijoje, mokslininko nuomone, prarandame laiką, kurį turėtume skirti sau, refleksijai, savo veiksmų ir situacijos apmąstymui – ir tai yra vienas didžiausių šio „skaitmeninio amžiaus“ neigiamų pasekmių. Kurią, beje, patys sau ir susikonstravome.
C.Newporto teigimu, normaliam žmogaus egzistavimui, yra reikalingas laikas apmąstymams, gyvi pokalbiai ir netgi šiek tiek laiko nuobodžiavimui.
„Tai būtina tam, kad įvertintumėte savo esamą situaciją, padarytume tam tikras įžvalgas“, – sako pašnekovas.
Neįtikėtinas jo pasiūlymas, kuriuo pasinaudoja vis daugiau žmonių, yra grįžti prie mygtukinio ar atverčiamo telefono. Taip, to, kuriuo galima parašyti sms žinutę ir paskambinti. Viskas.
„Neleiskite telefonui suėsti paskutinės valandėlės jūsų laisvalaikio. Kai žmonės, su kuriais dirbu, pakeitė savo naudojimosi telefonu įpročius, jų gyvenimo kokybė pagerėjo“, – tikina C.Newporto.
Minimalistės patarimai: palikite interneto komentarus ir pletkus!
Minimaliste save laikanti ir tinklaraštį „Minimaliai“ rašanti Inga Montvilaitė pastaruoju metu taip pat daug kalba apie tam tikras ribas naudojantis socialiniais tinklais. Ji pateikia kelis patarimus, kaip atsiriboti nuo virtualios erdvės:
- Išsijungti internetą naktį – tai brangus laikas miegui ir poilsiui. Bent valandą po pabudimo ryte nenaršyti, stengtis valgyti be telefono. Idealu būtų netikrinti telefono ir prieš miegą.
- Palikti internetinius pletkus ir komentarus ramybėje. Teisybės paieškos interneto komentaruose yra beprasmės. Yra reiškinių arba asmenybių, kuriomis domimės vien todėl, kad jų nemėgstame – šį laiką geriau skirti dalykams, kurie yra konstruktyvūs.
- Naršymas internete nėra veikla. Susikuriame iliuziją, kad esame kažkuo užsiėmę, o taip galima praleisti daug laiko ir nieko nenuveikti.
„Kaskart, kai pagaunu save tiesiog naršant, pagalvoju, apie paprastas kasdienes užduotis, kurias galėčiau atlikti per tą laiką ir imuosi jų. Labai mėgstu garso laidas (podcast‘us) nes galiu jų klausytis, tačiau kartu ir padaryti reikalingus darbus, pvz, tvarkyti namus“, – sako I.Montvilaitė. - Dar kartą pasitikrinkite, kokias naujienas matote savo socialinių tinklų sienoje. Žmonės, kurie socialinių tinklų sienose mato daugiau negatyvių naujienų, yra labiau linkę jas skleisti.
„Jeigu sekate žmones, puslapius, kurių skleidžiama informacija jus demotyvuoja, didina nusivylimą savimi arba tik nuolat jums kažką pardavinėja, verta apsvarstyti, ar norite tai kasdien matyti“, – rekomenduoja tinklaraštininkė. - Kritiškai vertinkite jus pasiekiančią informaciją ir leiskite sau kartais tiesiog neturėti nuomonės. „Manau, kad visi būtumėme daug laimingesni bei tolerantiškesni jei suprastumėm, kad visko žinoti tiesiog neįmanoma ir išmoktumėme skirti faktus nuo nuomonių ar emocingų pasisakymų“, – pataria I.Montvilaitė.
