VšĮ „Tautmilės globa“ – viena iš 24 gerumo iniciatyvų, kurias visus ateinančius metus globos portalo 15min projektas „Šiemet buvau geras“.
– Kokia buvo prieglaudos pradžia?
– VšĮ „Tautmilės globa“ įkūrėja Tautmilė Stanevičiūtė savanoriška beglobių gyvūnų globa užsiima nuo 2008 m. Tautmilė yra savanoriavusi praktiškai visose didžiosiose Vilniaus gyvūnų globos organizacijose („SOS gyvūnai“, „Gyvybės vagonėliai“, „Lesė“) ir dėl savo veiklos yra gerai žinoma Vilniaus gyvūnų mylėtojų.
Savanoriaudama ji matė, kad benamių gyvūnų vis dar yra gerokai daugiau, negu galinčių jiems padėti, ir nejučia ėmė svajoti apie dar vienos prieglaudos įkūrimą. Pagaliau 2012 m. ryžosi įkurti organizaciją VšĮ „Tautmilės globa“.
„Tautmilės prieglaudėlės” pradžia buvo mažame garaže Buivydiškių mikrorajone, kuriuo leido naudotis pažįstamas žmogus. Kiek vėliau prieglauda su visais turimais globotiniais persikėlė į 70 m2 patalpas Rasų g. 39, kuriomis jų savininkai leido prieglaudai naudotis nemokamai. Po kiek laiko vietos vėl pritrūko. Susitarę su Rasų g. 39 patalpų savininkais, išsinuomojome iš jų papildomos erdvės šalia esančiose patalpose su sąlyga, kad suremontuosime jas ir kas mėnesį mokėsime nuomą. Taigi mūsų 70 m2 virto 250 m2.
Gavę papildomos erdvės jau galėjome šunis ir kates laikyti atskirose patalpose. Vėliau ir ši erdvė tapo per ankšta, kankino nežinia, kiek galėsime veikti šiose patalpose, ir kaimynai nebuvo patenkinti... Ėmėme ieškoti sodybos už miesto ribų. 2015 m. žiemą surinkusi rėmėjų paramą prieglauda įstengė nusipirkti sodybą prie Medininkų. Ėmėmės iš lėto įkūrinėti vietas benamiams gyvūnams ir ten. Atsirado galimybė sodyboje globoti ne tik kates ir šunis, bet ir kitus gyvūnus, kuriems prireikia pagalbos. Kyla nemažai iššūkių išlaikyti šiuos du padalinius, bet labai džiaugiamės turėdami galimybę naudotis jais abiem.
Prieglaudos savanorių ir vadovės gyvenimas labai palengvėjo, kai galiausiai pasidarė įmanoma veiklą organizuoti ne tik savanoriškais pagrindais, bet ir įdarbinti pastovių žmonių.
– Kokie jums buvo 2020-ieji?
– Labai džiaugiamės, kad šiemet į mūsų veiklą pavyko pritraukti daug žmonių, pasiryžusių suteikti gyvūnams laikiną globą namuose. Mums tai milžiniška pagalba – laikini globėjai padeda išgelbėti daugiau gyvybių. Sukūrėme laikinų globėjų grupę feisbuke („Tautmilės prieglaudėlė. Laikini globėjai“).
Įkalbėjome daugybę žmonių, radusių beglobius gyvūnus, nukirminti ir paskiepyti juos, pagloboti namuose, kol susidarys imunitetas ir kol galėsime juos priimti į prieglaudą. Neskiepytiems gyvūnams paprastai yra pavojinga patekti į prieglaudą dėl virusinių ligų pavojaus, ypač mažyliams.
Taip pat šiemet puikiai sekėsi ieškoti namų mūsų globotiniams, daug ir vyresnio amžiaus gyvūnų rado namus. Džiaugiamės, kad labai daug žmonių pradėjo lankytis prieglaudoje, kad padėtų išvedžioti šunis ir susitvarkyti.
Šiemet nemažai vaikų pas mus atliko socialinę praktiką. Globodami gyvūnus su fizinėmis negaliomis vaikai išmoksta į tokius gyvūnus žiūrėti ne kaip į ligoniukus, vargšelius, bet kaip į gyvenimu besidžiaugiančias, mylinčias ir lygiai taip pat kaip kiti meilės ir dėmesingumo nusipelniusias, išskirtines būtybes.
Labai daug gyvūnų išgelbėta ir išslaugyta po sunkių įvykių. Džiaugiamės bendradarbiavimu su klinikomis, esame dėkingi, kad veterinarai imasi didelių iššūkių – kai kurios jų operacijos prilygsta naujiems atradimams, stengiamasi išbandyti visus variantus, kad tik padėtų pas mus patekusiems sužeistiems gyvūnams.
Esame dėkingi, kad veterinarai imasi didelių iššūkių – kai kurios jų operacijos prilygsta naujiems atradimams
Sodyboje turime nemažą bandą ūkinių gyvūnų, kurie kelerius metus gyvena su mumis ir turi saugią vietą senti. Juos slaugydami labai daug išmokome, įgijome naujos patirties. Išmokome gelbėti ir laukinius gyvūnus. Įkurtos patalpos slaugyti paukščiams, erdvė aptraukta tinklu: galime priimti gulbes, gandrus peržiemoti, galime priimti ir kitus paukščius po traumų, išslaugyti. Sugebėjome išauginti kelias stirnas ir paleisti jas į laisvę, išslaugyta ir paleista daug ežių, balandžių, varnų.
Pirmą kartą gavome savivaldybės gavome 5 tūkst. eurų paramą ir tai labai vertiname. Vis glaudžiau bendradarbiaujame su policija. Atsiranda vis daugiau pareigūnų, kurie pasiryžę bendradarbiauti. Galėjome padėti ir kitų savivaldybių gyvūnams ir žmonėms.
Pavyko išmokti būti universalesniems, imtis iššūkių ir nepabūgti padėti ir laukiniams gyvūnams – adaptuoti ir paleisti laukinius gyvūnus į gamtą, nes paleidimas atgal į gamtą be adaptacijos reiškia jų žūtį.
Šie metai buvo sunkūs komandos formavimo prasme, bet džiaugiamės, kad visgi pavyko performuoti ir sustiprinti komandą. Prieglaudai labai svarbu stipri ir petys petin veikianti komanda. Kai atsiranda susipriešinimas – iškart viskas stringa. Išmokome ne verkšnoti dėl nesėkmių ar iš gailesčio, o ryžtingai dirbti.
– Kiek gyvūnų šiuo metu globojate?
– Tiksliai pasakyti, kiek turime šunų ir kačių sunku, per abu padalinius, įskaitant laikiną namų globą, bus daugiau nei 120 dovanoti paruoštų gyvūnų, bet skaičius vis kinta, nes vieni randa namus, kiti patenka į prieglaudą, yra ruošiami dovanojimui, kiti gydomi klinikose, prie dar kitų dovanojimo nepriimdami į prieglaudą prisidedame pasidalindami skelbimais su savo sekėjais.
Sodyboje dar gyvena daug laukinių baikščių kačių. Joms specialiai įrengti guoliai patalpose ant namo stogo. Visų miesto laukinių kačių ten negalime susivežti, nes kai tik neproporcingai padidėja laukinių kačių kiekis sodyboje, iškart kenčia aplinkinė ekosistema: paukščiai, mažesni žvėreliai. Visur reikia pusiausvyros.
Šioms baikščioms katėms namų rasti beveik neįmanoma, kaip ir jas socializuoti ir pripratinti prie kitokio nei laisvas gyvenimas lauke. Tad sudarome savo globotinėms visas sąlygas, kad turėtų šiltus ir švarius guolius ir slėptuves.
Dar nesame tiksliai paskaičiavę, kiek prieglaudos globotinių šiemet rado namus. Bus apie 500 kačių ir šunų. Kartais būna, kad dar gydami veterinarinių klinikų stacionare krinta į akį žmonėms ir jiems netenka vykti į prieglaudą.
Milžiniška pagalba mums iš „Kikos“ tinklo. Jie vis leidžia po vieną ar kelias kates dovanoti per jų parduotuves. O ten daug lankytojų, katytės netrunka surasti namus.
Dar mūsų globoje avių ir ožkų pulkas, karvė Fortūna ir du žirgai, ponė Berta. Visi pas mus, kad pasidžiaugtų savo senatve ir pasimėgautų gyvenimu.
Kaip jau minėjau, šiemet teko gelbėti ir laukinius gyvūnus. Labai daug ežiukų slaugėm ir paleidom į laisvę. Stirniukų šiais metais buvo 3: Ra, Lu ir Mažylis. Ir dar nuo praeitų metų užsilikusi Žu. Dažnai į prieglaudą pakliūna lapės, sužalotos nelegalių medžioklės prietaisų. Būna ir kiškių.
Pavasarį ir anksti vasarą daugiau pakliūva laukinių gyvūnų mažylių, daugiausiai dėl žmonių neapdairumo ir nežinojimo, nes pamatę mažą paukštelį ar šiaip kokį jauniklį iškart jį liečia ir tada jauniklio šeima jo nebepriima atgal dėl žmogaus kvapo. Visi laukiniai gyvūnai, kurie pas mus pakliūva ir išgiję gali gyventi laukinėje gamtoje po adaptacinio laikotarpio, būna paleidžiami atgal į laisvę.
– Pristatykite savo komandą.
– Prieglaudos vadovė Tautmilė daugiausia laiko praleidžia prieglaudos sodyboje, o Rasų g. padalinio vyriausioji – Olga. Ant šių dviejų stiprių moterų pečių gula svarbiausi prieglaudos ir jos globotinių reikalai. Be to, jos kasdien atsiliepinėja į žmonių skambučius, su jomis derinami gyvūnų dovanojimo reikalai.
Galime pasidžiaugti, kad turime ir atsidavusių darbuotojų; tai Erika, Agnietė, Greta, Kristijonas ir kiti. Taip pat prisideda daug savanorių. Jei tais laikais, kai prieglauda buvo įsikūrusi Buivydiškių garaže, ja rūpinosi Tautmilė ir dar dvi jai padedančios merginos, tai dabar prie mūsų veiklos prisidedančius savanorius jau nelengva ir suskaičiuoti.
– Kas jus įkvepia?
– Mus įkvepia geros istorijos, kai gyvūnus pavyksta išgelbėti iš netinkamų sąlygų, padėti benamiams, kai jie randa namus, kai žmonėms per mūsų veiklą pasikeičia požiūris į gyvūnus ir net mąstymas. Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių prisijungia, vis daugiau žmonių nelieka abejingi gyvūnams.
Įkvepia žmonių palaikymo žodžiai. Įkvepia tai, kad vis daugiau žmonių imasi aktyviai veikti, kad padėtų į nelaimę pakliuvusiems gyvūnams, o ne tiesiog galvoja, kad tai vien organizacijų pareiga. Žmonės tampa geraširdiškesni vieni kitiems ir visai gyvajai gamtai. Atsiranda tokia šiandien reikalinga dermė.
Tada pajauti, kad visos mūsų pastangos ir tai, dėl ko stengiamės, turi išliekamąją vertę, visas darbas nėra bergždžias, nėra tik šiam momentui skirtas – jis apima ne tik pagalbą vienam ar kitam gyvūnui, bet ir apskritai visuomenės sąmoningumo plėtimą.
Gyvūnui padėti nėra sunku: juos tiesiog reikia priglausti ir mylėti – jų švelnumas paperka net ir pavargusias nuo gyvenimo širdis.
Gyvūnui padėti nėra sunku: juos tiesiog reikia priglausti ir mylėti – jų švelnumas paperka net ir pavargusias nuo gyvenimo širdis. Dažnai sakome, kad veikla gyvūnų prieglaudoje mums visiems, prieglaudos darbuotojams ir savanoriams, yra nepaprasta terapija, gyvenimo mokykla.
Naujienų portalas 15min 2021-aisiais rems ir globos 24 nevyriausybines organizacijas ir gerumo iniciatyvas, kurios kasdieniais darbais prisideda prie taip reikalingų pokyčių mūsų šalyje. Kasdien iki Kalėdų pristatome po vieną „Šiemet buvau geras“ organizaciją. Su jomis susipažinti galite čia.
-
Savanoriai korepetitoriai moko vaikus globos namuose
-
Unikaliame virtualios biblioterapijos projekte vaikai savo problemas patiki „avatarams“
-
Asociacija „Kitoks vaikas“: ačiū mūsų draugams, kurie netiki baubais
-
Gydytojai-klounai sergantiems vaikams grąžina šypsenas
-
Priešlaikinį gimdymą patyrusios mamos pagalbos ranką tiesia kitoms ankstukų šeimoms
-
Kūdikių netektis išgyvenusios mamos subūrė mezgėjų bendruomenę: mezga drabužėlius ir žaislus neišnešiotukams
-
„Lesė“: visi be globos likę keturkojai nusipelno antros galimybės
-
Nepasiturinčioms Elektrėnų šeimoms – Kalėdų senelio dovanos Kūčių stalui
