Kaip 15min sakė T.Grabauskas, kol kas iš lietuvių prieš daugiau kaip 20 metų tą padaręs yra tik sportininkas Vidmantas Urbonas.
Plaukti mokėjo tik varlyte
Sportas Tautvydą lydi jau daug metų, tačiau seniau tai būdavo įprastos treniruotės sporto salėje, kardio treniruotės, žygiai po miškus, pajūriu – atstumai nuo 30 iki 100 km: „Vėliau žygiai virto palakstymais. Viskas buvo gerai, tačiau norėjosi kažko daugiau. Tik neaišku, ko.“
Sakoma – kokie tavo draugai, toks ir tu pats. Pasak pašnekovo, pirmasis žmogus, iš kurio išgirdo apie „Iron Man“, buvo Rolandas Bielskus. „Jis papasakojo, kad egzistuoja varžybos „Iron Man 140,6“, ir pasiūlė kartu sudalyvauti. Netrukus su juo pasinėrėme į pirmas tokias varžybas“, – sakė Tautvydas.
Aš net dviračiu nebuvau važiavęs daugiau kaip 15 kilometrų.
Pasiruošti Trakuose prieš trejus metus vykusioms varžyboms draugai teturėjo tik tris mėnesius: „Lengvai sukvailiojome. Aš net dviračiu nebuvau važiavęs daugiau kaip 15 kilometrų, bėgioti – kiek turėjom laiko, tiek ir bėgiojome, o plaukt mokėjau tik varlyte.“
Dabar pirmąjį „Iron Man 140,6“ Tautvydas prisimena dvejopai. „Aš jį įveikiau, nes fiziškai esu tvirtas, tad savo netechniškumą kompensavau fizine jėga. Dėl to man ir pavyko.
Ilgai prisiminsiu. Ten buvo žiauru tiek fiziškai, tiek emociškai. Bet kai kerti finišo liniją, toks saldus, skanus pergalės jausmas. Ši sunki pergalė padarė mane geležiniu ir pastūmėjo tolimesniems iššūkiams“, – pasakojo sportininkas.
„Krisdavau ant pievos nuo skausmo“
Prisimindamas šias varžybas Tautvydas pasakoja, kad 3,8 kilometro plaukė varlyte – kitaip tiesiog nemokėjo. Apie plaukimą krauliu, sako jis, nebuvo net kalbos.
„Plaukdamas varlyte net galvos nekišau po vandeniu, dėl to trapecija ir kaklas gavo didžiulį krūvį. Važiuojant dviračiu krūvis kaklui ir trapecijai tik didėjo.
Baigdamas kiekvieną 45 kilometrų ratą krisdavau ant pievos nuo skausmo ir po dešimt minučių gulėdavau. Kaip vėliau paaiškėjo, per greitai perjungdavau pavaras. Dėl to krisdavo grandinė, o tada nusprendžiau bėgių neliesti ir nejunginėti. Kojos buvo visiškai užpumpuotos“, – pasakojo pašnekovas.
Dviračiu numynus 180 kilometrų dar laukė 42,2 kilometrai bėgimo. „Įveikti – įveikiau, bet nuo galo buvau antras. Šias „Iron Man 140,6“ įveikėme praktiškai nesiruošdami, tad iš karto su draugu pradėjome galvoti apie dvigubą ultratriatloną.
Šiose varžybose įvyko dar vienas esminis įvykis, kuris viską tik dar labiau sustiprino, – tai pažintis su žmogumi tarsi iš kitos planetos – Mindaugu Garmumi“, – kalbėjo T.Grabauskas.
„O iki varžybų starto liko nepilnos trys dienos“
Po varžybų Trakuose Tautvydas su kelias bičiuliais užsibrėžė įveikti dvigubą ultratriatloną.
„Apie viengubą net galvoti nenorėjau. Pradėjęs ruoštis dvigubam išmokau plaukti krauliu, ir už tai ačiū Ramūnui Leonui. Daug bėgiojau, daug dviračiu važiavau. Ruošiausi jau sistemingai.
Varžybos turėjo vykti Panevėžyje 2019 metų rugpjūčio pabaigoje. Man besiruošiant šioms varžyboms paskambino draugas Mindaugas ir sako: aš pakeliui į Vokietiją ir dalyvausiu vyksiančiame dvigubame ultratriatlone, pasaulio taurės etape“, – pasakojo Tautvydas.
Į Vokietiją panoro ir T.Grabauskas, tik jau nebuvo vietų. Tačiau, nuvažiavus draugui, paaiškėjo, kad neatvyko vienas užsiregistravęs tailandietis. Taip atsirado vieta. O iki varžybų starto liko nepilnos trys dienos.
„Čia buvo visiškai ekspromtu. Niekam nesakiau, išskyrus artimuosius ir kelis draugus. Pagalvojau, kad bus puiki proga save išmėgint. Labai pagelbėjo draugas Andrius Plūkas, kuris iš karto sutiko važiuoti kartu ir man padėti varžybų metu. Tokio lygio varžybose be pagalbos net nėra reikalo startuoti.
Varžybos buvo įdomios ir permainingos: lijo lietus, kurį keitė karštis, pūtė stiprus šoninis vėjas, tačiau finišą pasiekiau per nepilnai 29 valandas. Didelis ačiū draugams, kurie mane palaikė, o likus iki finišo penkioms valandoms tiesiog ėjo iš proto. Tai buvo išsvajota pergalė ir užimta 16 vieta“, – emocijų neslėpė Tautvydas.
Planavo startuoti trigubame ultratriatlone
Tačiau vienus tikslus keitė kiti. Vos grįžęs į Lietuvą Tautvydas pradėjo ruoštis dar vienam iššūkiui ir po dviejų mėnesių startavo dvigubame ultratriatlone – pasaulio čempionate, kuris vyko Panevėžyje: „Čia buvo visa mano šeima, artimieji, draugai ir stipri komanda su gausiu palaikymu. Tarp startavusių 44 atletų buvo 8 lietuviai.“
Pažinau savo kūną ir jaučiau, kad dar resursų turėjau.
Dvigubą ultratriatloną Panevėžyje Tautvydas baigė per 27 valandas – dviem valandom greičiau nei Vokietijoje, ir užėmė 14 vietą.
„Tada supratau, kad tai ne atsitiktinumas, o mano sukurtas planas, kuris veikia. Pažinau savo kūną ir jaučiau, kad dar resursų turėjau ir galėjau geriau“, – kalbėjo pašnekovas.
2020 metais T.Grabauskas planavo startuoti trigubame ultratriatlone, bet sutrukdė pandemija. Šioms varžyboms sportininkas ruošėsi labai atsakingai – per 10 pasiruošimo mėnesių nubėgo 3074 km, dviračiu nuvažiavo 9150 km ir nuplaukė 79 km.
„Tai kaip nedalyvaut?“
Pradėjęs rimtai dalyvauti tokiose varžybose Tautvydas toliau ruošiasi su treneriu – tobulinti bėgimą jam padeda treneris Remigijus Kančys, dviračiu sporte kompaniją palaiko Rolandas Bielskus, o techniniais klausimais padeda Marijus Butrimavičius.
„Su Rolandu kone kiekvieną rytą prieš darbus nuvažiuodavome 100–150 kilometrų, o savaitgaliais – 200–400 km. Laisvais rytais, kai nevažiuodavome dviračiu, prieš darbus plaukdavome atvirame telkinyje.
Blogomis oro sąlygomis dviratį minu namuose. Jis pritvirtintas ant specialių staklių. Namuose turiu visą reikiamą sportinę įrangą. Per dieną treniruojuosi po du arba tris kartus. Kai oro sąlygos blogos arba žiema, dviračių treniruotės darau online, ten varžomės su visais pasaulio dviratininkais“, – pasakojo Tautvydas.
Nors Tautvydas ketino ultratriatlono varžybose dalyvauti palaipsniui, pradedant nuo dvigubo, trigubo ir taip toliau, tačiau įvyko nesuplanuotas dalykas.
„Draugas Mindaugas sako: užsiregistravau Šveicarijoje, kur vyks pasaulio „Deca Continuous Ultratriathlon“ pasaulio čempionatas (dešimtgubas „Iron Man“). Europoje tokie čempionatai vyksta labai retai. Jei nebūtų pasaulio čempionatas, jei ne Mindaugas, nebūčiau sutikęs dalyvauti“, – sakė Tautvydas.
Manau, kad laiko limitas yra tikrai pakankamas.
Čia sportininkai turės nuplaukti 38 kilometrus, 1800 kilometrų nuvažiuoti dviračiu ir 420 kilometrų nubėgti. Čempionato laiko limitas yra 14,4 dienos, arba 345 valandos.
Bet yra vienas „bet“. Tai – plaukimo laikas. 38 kilometrus privaloma nuplaukti per 27 valandas. Jei nepavysta – dalyvis diskvalifikuojamas.
„O dviračiu važiuoti ir bėgti galima jau savarankiškai planuojant miego ir poilsio pertraukas. Manau, kad laiko limitas yra tikrai pakankamas“,– pasakojo T.Grabauskas.
Sunkiausia trasoje yra susitvarkyt psichologiškai
– Jūs pats suvokiat tuos skaičius? – paklausiau Tautvydo.
– Taip, puikiai. Žmonėms, kurie tuo nesidomi, tai iš tiesų yra tik skaičiai, kuriuos suprasti sudėtinga. Norint įvertinti reikia pabandyti pačiam įveikti kurią nors vieną rungtį. Neperspaudžiant, nežalojant savęs – tiek, kiek leidžia kūnas ir proto ribose.
Man pačiam, kai pradėjau mokytis plaukti krauliu, kosminiai skaičiai plaukiant baseine buvo vienas kilometras – atrodė, kad po 200 metrų jau nebeturių jėgų. Dviračiu važiuojant tikrai daug buvo 50 kilometrų. Bėgimą prisipratinau greičiausiai.
Čempionatas dar tik rugpjūtį o mintyse aš jį jau padariau daugybę kartų. Ir sapnuose.
– Sapnuojat?
– Taip, sapnuoju. Aš žinau, kad likus kokioms trims dienoms iki varžybų miego liks minimaliai. Visas protas ir mintys bus sutelktos tik į tai, kaip, kas, kur ir kada. Sunkiausia trasoje yra susitvarkyt psichologiškai, kai tave iš visų pusių puola įvairūs vidiniai demonai. Manau, kad tai prasidės plaukiant, nuo kokių 20–38 kilometrų, o važiuojant dviračiu – kokią trečią dieną.
– O kaip su miegu?
– Aš esu susidaręs planą miegot po 3–4 valandas per parą.
Visos varžybos yra išskirtinės ir sunkios, bet aš kažkaip susitvarkau.
– Žmogaus galimybės ribotos?
– Gal ir taip, kiekvienas turime kažkokias ribas, mano atveju – laikas parodys, kur ir kokios jos yra. Fizinė forma ir ištvermė svarbu, tačiau viskas yra galvoje. Visos varžybos yra išskirtinės ir sunkios, bet aš kažkaip susitvarkau. Kai mane puolantys demonai sako: stok, jau gana, aš susidraugauju ir paverčiu juos angelais. Tada jie veda tik į priekį.
– Feisbuke jūsų draugas klausė: įkalbėjai žmoną, kad išleistų?
– Labai sunkiai įkalbėjau trigubam, bet dešimtgubam – labai lengvai. Ji ramiai išklausė ir pasakė: ok. Tokios artimųjų reakcijos nei iš savo mamytės, nei iš žmonos nesitikėjau. Dukrytė irgi palaiko. Be jų palaikymo iš namų net kojos nekelčiau.
Šie metai bus ypač sunkūs, kadangi visą laisvą laiką suvalgys treniruotės, o šeimai jo liks gerokai mažiau. Labai vertinu, kad jos mane supranta, labai jas myliu ir branginu.
– Kaip galvojate, kodėl žmoną sunkiai pavyko įkalbėti trigubam „Iron Man“, o didesniam iššūkiui įkalbėjote nesunkiai?
– Kai ruošiausi trigubam ultratriatlonui, turėjau planą finišuoti trejetuke. Įveikti jį per 40 valandų, nors nustatytas maksimalus laikas yra 63 valandos. Žmona sako: tada tu būtum daręs be miego ir gerokai stipriau. Čia yra tavo svajonė, ir aš suprantu, kaip tu to nori. Tikiuosi, kad darysi viską ramiai, su protu, pasilikdamas laiko poilsiui, kad ir minimaliam.
Poilsis bus trumpas, kad organizmas nuolat būtų sporto režime.
– O mityba?
– Pirmoje vietoje. Turi būti sveikas ir visavertis maistas, reikia surinkti kaloringumą išlaikant balansą angliavandenių, (makaronai ir įvairios grūdinės košės), riebalų ir baltymų (avokadai, riešutai, lašiša, tunas, jautiena, kiaušiniai, varškė ir kt.), papildant juos daržovėmis, vaisiais, saldumynais, elektrolitais ir vitaminais.
Jei per dieną sudegini 10 tūkstančių kilokalorijų, turi ir susirinkti apie 7–8 tūkstančius. Apie 80 procentų to, ką išeikvoji. Jei viengubas ar dvigubas „Iron Man“ – užtenka susirinkti ir 50 procentų sudegintų kilokalorijų.
– Plaukimas – baseine?
– Taip, plaukimas vyksta baseine po atviru dangumi. Plaukiant baseine gali jaustis saugiai, o esant poreikiui (jei sutrauktų mėšlungis, gautum gurkšnį vandens) visada gali sustoti, pailsėt, atsigerti, pavalgyti. Teisėjai stebi ir tiksliai skaičiuoja nuplauktą atstumą.
Aš, plaukdamas didesnį atstumą užsimerkiu, atsipalaiduoju ir lengvai snūduriuoju. Kaip? Manau visiems yra tekę, važiuojant autobusu, stovėti ir snūduriuoti, o gal net ir miegoti. Tad aš tą patį darau plaukdamas. Mostas – viena ranka, tada kita. Sienelę palieti ranka, apsisuki ir plauki toliau. Darbas vyksta daugiausia rankomis, kojas saugau dviračio ir bėgimo rungčiai.
– Kai klausausi jūsų, suprantu, kad net neturite abejonių varžybų nebaigti. Bet juk turbūt visko nutinka?
– Būna, kas nebaigia. Aš dėl savęs neturiu abejonių, o ir minčių tokių neprisileidžiu. Taip, žinoma, gali nutikti visko. Čia juk sportas.
Daug visko gali nutikti tiek važiuojant, tiek bėgant.
Vokietijoje kartu su Mindaugu startavome dvigubame ultratriatlone, tačiau jam varžybos pasibaigė dviračių rungtyje. Atsitrenkė į akmenį ir susilaužė klubą. Daug visko gali nutikti tiek važiuojant, tiek bėgant. Nuovargis įprastas reikalas. Plius lietus, karštis, stiprus šoninis vėjas.
– Tautvydai, o kodėl apskritai jūs tą darote?
– Nes esu išprotėjęs žmogus su išprotėjusiais mane supančiais žmonėmis. Sportas yra sveikata, stiprybė, savotiškas narkotikas, emocija, tai laisvė, kur nėra jokių ribų. O jei yra, aš jas tikrai išbandysiu savo kailiu.
Visi turim skirtingas svajones, ir privalom, norim, galim, stengiamės siekti savo tikslų ir svajonių. Amžius ar lytis čia tikrai neturi reikšmės, tik reikia tuo tikėti.
Noriu tą padaryti ir dėl šeimos, dėl vaikų. Visi juk sensta. Tai ir dėl anūkų. Kad jiems papasakoti galėčiau, koks diedukas buvo išprotėjęs.
