Klausimas
Ar darbdavys teisus, jei per visus 2017 metus nesuteikia man kasmetinių atostogų, sukauptų dar už 2016-uosius, motyvuodamas tuo, jog įmonėje neatsiras pamainos mano atostogų metu?
15min GYVENIMAS skaitytojas Romas
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėjas Marius Bakanauskas
LR darbo kodekso, taikomo nuo 2017 m. liepos 1 d., 126 straipsnyje aptarta, jog kasmetinės atostogos yra ne kas kita, o ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Pažymėtina, jog darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.
LR darbo kodekso 128 straipsnyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, o bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, o už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Aiškinant šio bei LR darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatas, reguliuojančias atostogų trukmę ir jų suteikimo tvarką, būtina atsižvelgti į įstatymiškai apibrėžtą kasmetinių atostogų prasmę, jų paskirtį ir tikslą.
Suteikiamomis kasmetinėmis atostogomis siekiama užtikrinti darbuotojo normalų darbingumą ir galimybę pailsėti, savo ruožtu darbdavys įpareigojamas apmokėti už kiekvieną darbuotojo kasmetinių atostogų dieną to darbuotojo gaunamą vidutinį darbo užmokestį, tokiu būdu minėtų tikslų realizavimui sudaromas realus finansinis pagrindas. Be to, tai patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad teisė į mokamas kasmetines atostogas darbuotojui suteikiama tam, kad jis pailsėtų ir turėtų laiko pramogoms bei laisvalaikiui (žr., pvz., ESTT sprendimus bylose Vicente Pereda v. M. M. SA, bylos Nr. C-277/08; G. S.-Hoff v. Deutsche Rentenversicherung Bund, bylos Nr. C‑350/06; Stringer ir kt. v. Her Majesty’s Revenue and Customs, bylos Nr. C‑520/06).
LR darbo kodeksas nustato dvidešimties darbo dienų kasmetinių atostogų trukmę, minimaliai nepertraukiamai skiriant dalį – dešimt darbo dienų. Išdėstytos normos yra imperatyvios (ius cogens), tai reiškia, kad darbdavys savo veiksmais tiesiogiai apriboti ar kitais būdais suvaržyti darbuotojams priklausančių minėtų teisės į atostogas garantijų negali.
Kita vertus, darbo teisiniuose santykiuose greta imperatyvinio egzistuojantis dispozityvinio reguliavimo metodo elementas lemia, kad atostogų laikotarpis (grafikas) nustatomas pagal atostogų suteikimo tvarką.
Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, bendradarbiauti, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti teise.
Šioje konkrečioje situacijoje, kuomet darbuotojas siekia pasinaudoti savo turima teise į atostogas, tai reiškia darbuotojo pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios, kad darbdavys galėtų apsispręsti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl atostogų suteikimo bei įgyvendinti savo pareigą jas apmokėti.
Taigi, darbuotojas turi neginčijamą teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos, nepaisant motyvo, jog darbuotojo atostogų metu įmonėje nėra pamainos. Darbdavys privalo pasirūpinti, jog atostogos darbuotojui būtų suteiktos. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas).
Šioje konkrečioje situacijoje matyti, jog tam tikra atostogų darbuotojams suteikimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, todėl darbuotoja, įgyvendinama savo teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – atostogas suteikdamas (atlikdamas savo pareigą), privalo vadovautis ne tik LR darbo kodekso nuostatomis, bet ir laikytis kolektyvinėje sutartyje nustatytos atostogų suteikimo tvarkos.
Tuo atveju, jei tarp darbuotojo ir darbdavio kilo ginčas dėl atostogų suteikimo, toks ginčas pagal LR darbo kodekso 213 straipsnį yra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą). Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
