Klausimas
Su vyru gyvenome santuokoje, turime du vaikus. 33 metus gyvenom jo tėvų namuose, turtas registruotas vyro tėvo vardu. Mirus vyrui toliau likau gyventi šiame name, netrukus mirė ir uošvis. Ar man priklauso teisė paveldėti?
Skaitytoja
Atsako „Jankauskas ir partneriai advokato profesinė bendrija“ advokato padėjėja Sandra Stankevičienė, besispecializuojanti paveldėjimo ir šeimos teisinių santykių klausimais
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėjimas galimas pagal įstatymą arba testamentą, kuomet kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus bei sumokėjus paveldimo turto mokestį (jeigu įpėdinis jį privalo mokėti). Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas, suėjus trim mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali būti išduodamas ir prieš sueinant trim mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra.
Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma. Tais atvejais, kai miręs turto palikėjas nebuvo sudaręs testamento, yra laikoma, jog jo įpėdiniai paliktą turtą paveldės pagal įstatymą.
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti – fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, bei Lietuvos valstybė.
Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Ji numatyta LR CK:
Palikimą pagal įstatymą įpėdiniai priima LR CK 5.11 str. numatyta tvarka:
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, taip pat, kai šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Žinotina, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
Pagal įstatymą taip pat paveldi ir palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Remiantis šiuo straipsniu kiekvienos žemesnės eilės įstatyminis įpėdinis paveldi, tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Pažymėtina, kad CK 5.12 straipsnyje nustatyta teisė palikėjo vaikaičiams paveldėti atstovavimo būdu tuo atveju, kai nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis.
Sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Tuo atveju, kai sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Praleidus trijų mėnesių terminą ir nesikreipus laiku į notarą, reikia kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad įpėdinis priiėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir juo disponuoti. Kadangi įpėdiniui norint paveldėti turtą ir jį VĮ Registrų centre įsiregistruoti nuosavybės teise (savo vardu), prieš tai tenka kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad palikimą tikrai priėmėte faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais (pvz., gyvenate paveldimame name, mokate mokesčius, naudojatės palikėjo daiktais, jais disponuojate ir pan.).
Šis procesas gan ilgai užtrunka ir bus dar brangesnis, jei papildomai naudositės teisininkų paslaugomis, kad suruoštų reikalingus dokumentus teismui. Taigi, šitas būdas yra priimtinas tik tuo atveju, jei įpėdinis praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą ir palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Teismui nustačius juridinį faktą, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, įpėdinis vis tiek turės kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Taigi atsakant į Jūsų klausimą, norime pabrėžti, kad sutuoktinio Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Kadangi Jūsų teigimu turtas registruotas uošvio vardu, tuomet po uošvio paveldėti turi teisę įstatyminei įpėdiniai, jeigu nėra sudaryta testamento. Taigi po uošvio paveldėti gali jo sutuoktinė ir vaikai, nesant vaikų, vaikaičiai paveldi atstovavomo teise, tą dalį kuri būtų priklausiusi mirusiam tėvui ar motinai, kuris būtų įpėdinis.
Marti pagal įstatymą neturi teisės paveldėti, nes nėra įstatyminė įpėdinė. Juridinis faktas nustatomas tik įstatyminiam įpėdiniui, todėl dėl juridinio fakto nustatymo marti neturi teisės kreiptis, nes ji nėra įstatyminė įpėdinė.
Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių ratas bei atitinkamai gali kisti jiems tenkančios turto dalys.
Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos ir individualių teisinių konsultacijų galite kreiptis: sandra.stankeviciene@jankauskas.eu, jankauskas.eu.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
