Klausimas
Prieš dešimt metų kartu su vyru banke gavome paskolą butui pirkti ir jo apdailai. Užtikrindami prievolės įvykdymą, butą įkeitėme bankui. Pagal su banku sudarytą kredito sutartį galutinis kredito grąžinimo terminas – 2022 m. birželio mėnuo. Kadangi pastaruoju metu dėl laikinų finansinių sunkumų praleidome keletą paskolos įmokų mokėjimų, bankas pateikė mums pretenziją ir nurodė, kad, per mėnesį negrąžinus pradelstos skolos, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir reikalaus grąžinti visą skolos likutį. Mums banko nurodytu terminu pradelstos skolos nesumokėjus, bankas kreipėsi į notarą ne tik dėl pradelstos skolos, bet dėl visos skolos, kurios grąžinimo terminas sueina tik 2022 m. birželio mėnesį, priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Notaras bankui išdavė vykdomąjį įrašą, kuris perduotas vykdyti antstoliui. Ar bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir reikalauti grąžinti ne tik pradelstą skolą, bet ir visą negrąžintą kreditą, kurio grąžinimo terminas sueina tik 2022 m. birželio mėnesį, taip pat nesumokėtas palūkanas bei delspinigius? Ar antstolis gali išieškoti skolą be teismo sprendimo? Ar antstolis gali nukreipti išieškojimą tik į bankui įkeistą butą ar ir į kitą mums su vyru priklausantį turtą?
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkė Rūta Malevskytė.
Remiantis LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 1 d., šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Nukentėjusioji šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų (CK 218 str. 1 d.).
Vadovaujantis CK 6.874 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, be kita ko, turi patikrinti, ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą – ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje.
Siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kreditoriaus reikalavimai tenkinami ne ginčo tvarka, t.y. nesikreipiant dėl skolos išieškojimo į teismą. Taigi, supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka yra užtikrinamas greitas ir koncentruotas privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimas tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba apskritai įvykdomas.
Jeigu per sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 str. 1 d.). Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui (CK 4.192 str. 5 d., CPK 587 str. 8 p.).
Antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytinių arba perduodamas kreditoriui administruoti (CK 4.192 str. 7 d.), taip pat iki varžytinių pradžios skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimu hipotekos objektas (t.y. įkeistas butas) gali būti hipotekos kreditoriaus (t.y. banko) ir skolininko (įkaito davėjo) notarine forma sudarytu sandoriu perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn arba trečiajam asmeniui (skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją) (CK 4.192 str. 8 d., CPK 704 str.).
Tačiau pažymėtina tai, kad įstatymas numato ir kai kurias skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas (CK 4.1941 str.), pavyzdžiui, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę, taip pat prašyti sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto įvykdydamas prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas, ir kt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK 4.193 str. 1 d., jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad hipotekos kreditorius (t.y. bankas) įgis teisę reikalauti išieškoti iš skolininkų neįkeisto turto tik po įkeisto daikto realizavimo ir tik tada, kai realizavus įkeistą daiktą gauta suma bus mažesnė, nei priklauso hipotekos kreditoriui, t.y. paaiškėjus, kokia skolos ir vykdymo išlaidų dalis liko nepadengta realizavus įkeistą turtą.
Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (2014 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą). Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
