Klausimas
Laba diena. Su vyru esame išsiskyrę. Vyras iš pirmos santuokos turi suaugusią ir jau ištekėjusią dukrą, o mes abu sugyvenome dar du vaikus. Dukra dabar jau yra studentė, o sūnus gimnazistas. Buvusio vyro mama (anyta) visą turtą testamentu yra užrašiusi ne mano buvusiam vyrui, bet jo dukrai iš pirmos santuokos, kitaip tariant, vyriausiai savo anūkei. Mano vaikai taip pat yra jos anūkai. Ar po anytos mirties galiu užginčyti testamentą (jei galiu, tai kaip tai turiu padaryti) savo vaikų naudai, nes testamentas yra parašytas ne pirmos eilės įpėdiniui (t. y. sūnui), o antros eilės įpėdinei? Buvusio vyro tėvas jau yra miręs, o jis yra vienintelis vaikas šeimoje.
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatė Vaiva Nevardauskienė.
Atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad testamentas – tai asmens valios išraiškos forma. Jis apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo testamentu gali palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Kitaip tariant, įstatymai nustato galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu, nepriklausomai nuo to, kas turėtų paveldėti pagal įstatymą.
Testamento sudarymui, kaip vienašaliam sandoriui, yra taikomi ne tik bendrieji sandoriams taikomi (CK pirmos knygos 2 dalis „Sandoriai“), bet ir specialieji paveldėjimo teisės normų keliami reikalavimai (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.). Esminė testamento sudarymui keliama sąlyga – testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. CK 5.16 straipsnio pirma dalis numato, kad testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais testamento negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis).
Dėl asmenų teisės kreiptis į teismą dėl testamento ar jo atskirų dalių nuginčijimo, pažymėtina, kad CK 5.17 straipsnio 1 dalis numato, jog tokią teisę turi tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Taigi Jūs pati į teismą dėl testamento nuginčijimo kreiptis negalite, nes nepatenkate į įstatyminių įpėdinių eilę, tačiau tai galėtų padaryti Jūsų pilnamečiai vaikai, kurie šiuo atveju yra antros eilės įpėdiniai.
Teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą veiksnaus asmens, kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. O vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
Pažymėtina ir tai, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.
Kadangi skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra nurodyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsi apie tai, kad sudarydama testamentą testatorė buvo galimai neveiksni ar buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nuginčyti testamentą vien dėl to, kad juo turtas paliktas ne pirmos eilės įpėdiniui, nėra teisinio pagrindo.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
