Klausimas:
„Laba diena, ar yra galimybė išregistruoti pilnametį asmenį, pvz., 19 metų sūnų, jam nežinant arba nesutinkant išsiregistruoti (asmuo gyvena kartu, Lietuvoje). Priežastis – neįmanoma kartu sugyventi.
1) Ar tam turi būti kokios nors ypatingos priežastys (pvz., nuolat kelia triukšmą, yra agresyvus ar panašiai), ar tai įmanoma tik jam pačiam norint išsiregistruoti? 2) Ar įmanoma išregistruoti pilnametį asmenį (registracijos adresas Lietuvoje), jeigu jis gyvena užsienyje ir yra ten registruotas?”
Danutė
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai” advokatė Ieva Darandė
Gyvenamosios vietos deklaravimas – tai faktinės asmens gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Deklaravimo įstaigos Lietuvoje – seniūnijos (savivaldybės) ir konsulinės Lietuvos Respublikos įstaigos užsienyje.
Susipažinus su Jūsų pateiktu klausimu, pirmoje jo dalyje matyti, jog Jus domina asmens gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimas („išregistravimas“) dėl negalimumo toliau sugyventi, t. y. pilnametis sūnaus gyvenamosios vietos deklaracijos jums priklausančiame būste panaikinimas dėl to, kad nebenorite toliau leisti jam kartu gyventi su Jumis.
Pažymėtina, jog gyvenamosios vietos deklaravimas tam tikrame būste jokių išskirtinių teisių naudotis būstu teisine prasme nesuteikia ir yra skirtas tik asmens faktinei gyvenamajai vietai užfiksuoti. Tačiau, paminėtina tai, jog tokiu atveju, jei savininkas žodiniu sutikimu leido naudotis ir gyventi tam tikram asmeniui savo būste, tame tarpe, deklaruoti savo gyvenamąją vietą, bet nebenori, kad toks asmuo toliau kartu gyventų, savininkas, remiantis galiojančiu reglamentavimu, negali tiesiog panaikinti savo iniciatyva duomenų („išregistruoti“), o turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius (geriausia raštu – registruotu laišku) pranešti tokiam asmeniui, kad nesutinka, kad toliau būtų naudojamasi jo būstu ir pareikalauti tokį asmenį išsikraustyti.
Tokiam asmeniui šio prašymo nevykdant, esant teisėtam pagrindui, reikėtų kreiptis į teismą dėl tokio asmens iškeldinimo. Tokiu atveju, teismui priėmus procesinį sprendimą iškeldinti asmenį, tokiam asmeniui toliau nepaisant savininko prašymo išsikraustyti, savininkas turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą ir per antstolį priverstinai iškraustyti asmenį. Tokiu atveju, savininkas turi teisę pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo registro tvarkytojui (pvz., seniūnijai) prašymą dėl tokio asmens gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jei prieš jus artimoje aplinkoje naudojamas smurtas, prievarta, jūs galite kreiptis į policiją pranešant apie prieš jus naudojamą smurtą ir prašyti tokį asmenį įpareigoti gyventi skyrium nuo jūsų, t.y. nepriklausomai nuo to, kur būtų deklaruota tokio asmens gyvenamoji vieta.
Paminėtina, jog panaikinti jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali patalpos savininkas tuo atveju, kai asmuo savininkui priklausančioje patalpoje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, bet joje negyvena.
Atsakant į antrąją Jūsų klausimo dalį, susijusią su duomenų apie asmens gyvenamąją vietą panaikinimu tuo atveju, kai asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą užsienyje ir faktiškai ten gyvena, atsakytina, jog tokiu atveju, jei išvykęs asmuo pats to nepadaro, savininkas turi teisę pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo registro tvarkytojui (pvz., seniūnijai) prašymą dėl tokio asmens gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo, kartu su nustatytos formos prašymu pateikiant tokio asmens negyvenimo kartu faktą patvirtinančius dokumentus, kaip kad: trijų asmenų (kaimynų) parašus ant prašymo, kuriuo prašoma panaikinti duomenis apie to asmens (kurio registraciją prašoma panaikinti) deklaruotą gyvenamą vietą motyvuojant tuo, kad jis faktiškai negyvena, arba asmens, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, prašymas dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, arba daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko raštiškas patvirtinimas, kad minimas asmuo negyvena nurodytu adresu, arba apylinkės įgaliotinio raštiškas patvirtinimas, kad minimas asmuo negyvena nurodytu adresu, arba gyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sutartį (kai prašoma panaikinti buvusių gyvenamosios patalpos savininkų ar jų šeimos narių neteisingus gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis).
Konkrečią prašymo formą bei dokumentų, reikalingų pateikti sąrašą, detalesnės informacijos, Jums gali pateikti asmens gyvenamosios vietos duomenų deklaravimo funkciją atliekančios institucijos – seniūnijos (savivaldybės) pagal Jūsų gyvenamą vietą.
Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo, išvykęs gyventi į užsienio valstybę, savo gyvenamosios vietos deklaravimą gali panaikinti kreipdamasis į šiuos duomenis tvarkančias institucijas, kaip seniūnijos (savivaldybės) Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienio valstybėse.
Pateikiamas komentaras yra bendrojo informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas individualia konsultacija.
Reikalinga teisinė konsultacija? Klausimą siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt – išrinksime aktualiausią, į kurį teisininkas atsakys.
Visus rubrikos „Teisininkas atsako“ tekstus rasite ČIA.
