Klausimas
Kada turi būti išmokami atostoginiai? Kaip elgtis, jei darbdavys atostoginių neišmokėjo nei prieš atostogas, nei atostogų metu, nei joms pasibaigus?
15min GYVENIMAS skaitytoja Jurgita
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkė Rūta Malevskytė
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatose nustatyta vėliausia atostoginių išmokėjimo diena priklauso nuo darbuotojo darbo laiko režimo ir grafiko. DK 130 str. 2 d. nurodyta, kad atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Taigi, jei darbuotojas atostogauja didesnį darbo dienų skaičių nei jam per metus priklauso kasmetinių atostogų (pavyzdžiui, išnaudoja sukauptas atostogas), tai atostoginiai už atostogų dienas, viršijančias metinį kasmetinių atostogų dienų skaičių, išmokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka atostoginiai gali būti mokami ir darbuotojo atskiru prašymu (DK 130 str. 3 d.). Pats prašymas atostoginius mokėti kartu su darbo užmokesčiu gali būti įtrauktas į darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo arba pateiktas atskiras prašymas.
DK 130 str. 4 d. nuostatos įtvirtina pavėluoto atostoginių išmokėjimo pasekmes darbdaviui – jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, tai laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Taigi labai svarbu prašymą darbdaviui pateikti raštu per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų pabaigos, kadangi nustatytu terminu prašymo darbdaviui nepateikus, darbuotojo teisė reikalauti pridėti uždelstą laikotarpį prie kitų kasmetinių atostogų išnyksta, ir darbdavys jokių neigiamų pasekmių dėl vėlavimo išmokėti atostoginius nepatiria.
Iš aukščiau nurodytų Darbo kodekso nuostatų darytina išvada, kad darbdaviui atostoginių neišmokėjus nei prieš atostogas, nei atostogų metų, nei joms pasibaigus, darbuotojui reikėtų ne vėliau kaip per tris darbo dienas po kasmetinių atostogų pabaigos kreiptis į darbdavį su rašytiniu prašymu reikalaujant laikotarpį, kurį buvo uždelsta išmokėti atostoginius, pridėti prie kitų kasmetinių atostogų.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.