Klausimas
Nuomoju man nuosavybės teise priklausantį butą. Nuomos sutartį su nauju nuomininku įregistravau Registrų centre. Dėl nuomininko apsileidimo ir elementarios buto priežiūros stokos nuomojamame bute trūko vandens tiekimo žarna, dėl ko buvo aplietas draudimo kompanijoje apdraustas kaimyno butas.
Ar kaimyninio buto draudikas gali kreiptis į mane dėl žalos atlyginimo, net jei ir iš Registro centro duomenų draudikui yra žinomas tikrasis žalos atsiradimo kaltininkas, t. y. nuomininkas?
15min GYVENIMAS skaitytojas
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėjas Marius Bakanauskas
Skaitytojo pateiktas klausimas yra aktualus ne tik gyvenamųjų patalpų, bet ir kitokios paskirties patalpų nuomotojams. Jei jūs nuomojate patalpas, tačiau nesate apsidraudę civiliniu draudimu, įvykus įvykiui labai tikėtina, kad kaimyninės patalpos draudikas atsakingu už padarytą žalą asmenį laikys turto, kuriame yra žalos kilimo židinys, savininką, ir pirmiausia, reikalaudamas žalos atlyginimo, kreipsis į jį, bet ne į nuomininką.
Tokia teise draudikas naudojasi atsižvelgdamas į Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tačiau pažymėtina, jog ne visais atvejais draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, gali kreiptis į buto, kuriame yra žalos kilimo židinys, savininką.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės.
Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad, šiuo atveju - nuomojamų butų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta.
Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas, bet ir jų valdytojas, todėl buto (aptariamu atveju) savininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės įrodęs, kad butą iš tikrųjų valdė ne jis, bet kitas asmuo, kuris ir buvo atsakingas už buto ir jame esančių įrengimų būklę.
Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Taigi, būtent buto nuomos sutartis gali būti tas daiktinės ar prievolinės teisės pagrindas, kuriuo nuomininkui leista ne tik naudotis nuomojamu butu, bet kartu pavesta ir butą eksploatuoti, tvarkyti bei prižiūrėti, kitaip tariant - daryti ūkinį bei fizinį poveikį.
Svarbu paminėti, jog nuomos sutartyje turėtų būti apibrėžtos labai aiškios nuomininko pareigos, kuriomis nuomininkui yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti butą (tame tarpe bute esančią inžinerinę įrangą, sanitarinius mazgus ir pan.), t. y. iš nuomos sutarties nuostatų turi būti aišku, jog nuomininkas nuomos sutartimi prisiėmė turto valdytojo atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas. Sudarius tokią nuomos sutartį ir, žinoma, atitinkamai ją įregistravus viešame registre, laikytina, kad prievolinės teisės pagrindu butas nuomininkui perduotas faktiškai naudotis ir valdyti, t. y. daryti fizinį ir/ar ūkinį poveikį.
Aptariamu atveju draudikas gali kreiptis į buto savininką dėl žalos atlyginimo, tačiau draudikui būtina įvertinti tai, jog buto nuomos sutartis atitinkama tvarka buvo įregistruota viešame registre bei pasidomėti, ar buto nuomos sutartimi nuomininkas tam tikra apimtimi iš buto savininko neperėmė teisės bei kartu ir atsakomybės valdyti butą. Paaiškėjus, jog nuomos sutartimi buto nuomininkas yra įsipareigojęs prižiūrėti bute esančią inžinerinę įrangą, tame tarpe ir sanitarinius mazgus, draudikas pirmiausia turėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo į buto nuomininką, o ne į buto savininką.
Pažymėtina, jog skaitytojo atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
