Klausimas
Tėtis padovanojo sūnui savo tėvo palikimą – seną sodybą ir žemės sklypą. Sūnaus įmonė bankrutuoja, ir bijome, kad bus areštuotas dovanotas turtas. Ar gali tėtis atšaukti dovanojimo sutartį?
15min Gyvenimas skaitytoja
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatas Justas Jankauskas
Dovanojimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios 27 skyriuje išdėstytos taisyklės. Vadovaujantis CK 6.465 straipsnio nuostatomis, pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Šiuo atveju, dovanojimo sutartimi dovanotojas apdovanotajam neatlygintinai perdavė nekilnojamąjį turtą – pastatą ir žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.469 straipsnis numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 eurų, turi būti notarinės formos. Šio reikalavimo nesilaikymas, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sandorį daro negaliojantį.
Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CK 6.472 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Įstatymas konkrečiai nedetalizuoja, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. K. v. J. K. , bylos Nr. 3K-3-350/2013; kt.).
Taip pat pažymėtina, jog CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.
Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis.
Taigi, nagrinėjamu atveju, dovanotojas turėtų įrodinėti, jog apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, arba atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, arba su dovanotu turtu elgėsi taip, kad kilo reali to turto žuvimo grėsmė.
Pažymėtina, jog skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
