Klausimas
„Sveiki, gyvename su sugyventiniu 13 metų. Kartu gyvenome, kai jis pardavė savo namą. Banko paskolą už būstą mokame kartu iš mūsų pajamų. Būstas jo vardu. Būsto išlaikymą apmoku aš iš savo pajamų. Ar tai suteikia galimybę paveldėti turto dalį ir kaip reikėtų tai daryti?“
Irena
Atsako advokatė Jūratė Šlitė iš advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“
Iš Jūsų nurodytų aplinkybių matyti, jog Jūs kartu su sugyventiniu vedate bendrą ūkį, neįregistravę santuokos. Iš Jūsų nurodytų aplinkybių galima suprasti, kad Jūsų sugyventinis (be Jūsų) savo vardu yra sudaręs sutartį su banku dėl paskolos įsigyti būstui, tačiau banko paskolą už įsigytą būstą (registruotą tik sugyventinio vardu) mokate iš bendrų jųdviejų pajamų, be to, jūs iš savo pajamų dar ir išlaikote minėtą būstą. Jūs klausiate, ar minėtos aplinkybės suteikia galimybę paveldėti turto dalį ir kaip tai reikėtų padaryti.
Remiantis formuojama teismų praktika, pripažįstama, jog asmenų bendro gyvenimo, nesudarius santuokos, faktas savaime nedaro įtakos jų turimo turto statusui, t. y. tik gyvenimo kartu faktas, nesant kitų bendrosios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų (turto įgijimo abiejų vardu, sudarius dovanojimo sandorį, jungtinės veiklos sutartį, ir kt.) ir/ar nesant testamento, nėra pakankamas vieno sugyventinio paveldėjimo teisei į kito sugyventinio įgytą turtą, pinigines lėšas atsirasti.
Atsakant į Jūsų klausimą, visų pirma, reikėtų paaiškinti, jog paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teisininkas atsako. „Vaikų tėvas nemoka vaikams priteisto išlaikymo“
Tuo atveju, jei sugyventinis sudarytų testamentą ir jame nurodytų, kokia dalimi ir koks turtas bus paliekamas Jums (pavyzdžiui, visas jo turtas), po sugyventinio mirties Jūs galėtumėte tokį turtą paveldėti įprasta tvarka pas notarą. Paminėtina, jog dėl testamento sudarymo reikia kreiptis į notarą, kuris, be kita ko, ir gali paruošti testamento tekstą.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jei nebūtų sudaryto testamento, Jūs kaip sugyventinė negalėtumėte paveldėti būsto (ar sugyventinio vardu registruoto kito turto) sugyventinio mirties atveju ir/ar iškart gauti turto dalies, proporcingos Jūsų įdėtoms pajamoms, nes turtas galėtų būti paveldimas tik pagal įstatymą, t. y. visą sugyventinio turtą paveldėti galėtų tik įpėdiniai pagal įstatymą lygiomis dalimis, t. y. pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Net ir tuo atveju, jeigu vaikai atsisakytų palikimą priimti, sugyventinė šiuo atveju negalėtų paveldėti turto, nes turtą galėtų paveldėti tik įstatyme numatyti kitų eilių įpėdiniai, t. y. antros eilės įpėdiniai – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; ar trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ar – ketvirtosios eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; ar – penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); ar šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės), o jų nesant ar nei vienam iš jų palikimo nepriėmus – palikimą priimtų Lietuvos valstybė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip greitai išblizginti langus? Patarimai
Tokiu atveju, jei turtas būtų paveldėtas pagal įstatymą, Jūs galėtumėte tik kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, prašant iš palikimą priėmusio asmens priteisti atitinkamą turto dalį Jūsų įdėtoms piniginėms lėšoms bei darbui ir/ar kompensaciją už minėtą turtą, pateikiant rašytinius ar kitus įrodymus, patvirtinančius, kaip ir kokia dalimi Jūs prisidėjote prie turto įgijimo, jo pagerinimo, t. y. kad ginčo turtas buvo sukurtas, sudėjus abiejų lėšas per pusę arba bendru savo darbu ir pan.
Paminėtina, jog remiantis formuojama teismų praktika, tiek sugyventinio mirties (tiek gyvenimo kartu nutraukimo atveju), ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 2 dalis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas teisme.
Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Tokiu atveju, įnašai įsigyjant turtą yra laikomi lygiais, jeigu nesusitarta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1/2; 1/3 ir pan.).
Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei teisme įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo susitarę.
Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija.
Norite teisinės konsultacijos? Klausimą siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt – išrinksime aktualiausią, į kurį teisininkas atsakys.
Daugiau temų „Teisininkas atsako“ rasite ČIA.
