Klausimas
Internete radau prekę, kurios labai norėjau, tiko kaina bei aprašymas. Susisiekiau su pardavėja ir pavedimu apmokėjau už šią prekę. Deja, prekės negavau. Pardavėja neatsako, pinigų atgauti nepavyksta. Suma nedidelė, bet nenoriu dovanoti apgavikams. Kaip man elgtis?
15min GYVENIMAS skaitytojos klausimas
Atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos teisininkas Justas Kuprys
Internetinei prekybai tampant vis patrauklesnei bei patogesnei tiek pardavėjams, tiek ir pirkėjams, pastarieji vis dažniau susiduria su situacijomis, kuomet prisidengdami įprasta ūkine veikla – prekių pardavimu, veikia asmenys, siekiantys apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą. Skaitytoja, sprendžiant iš pateiktos situacijos aprašymo, susidūrė būtent su tokiu asmeniu.
Perkant prekes internetu, ypač kai prekės perkamos iš fizinio asmens, labai svarbu yra surinkti kuo daugiau informacijos, kuri, kilus ginčui, galėtų tapti pirkimo aplinkybių įrodymais.
Tokia informacija galėtų būti: pardavėjo internetinėje erdvėje patalpintas skelbimas, pardavėjo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys, pirkėjo ir pardavėjo susirašinėjimas, kuriuo buvo tartasi dėl prekių perdavimo ir apmokėjimo už prekę, banko sąskaitos išrašai, kuriuose būtų matoma kas ir kam pervedė pinigus už prekes, taip pat pirkėjo ir pardavėjo susirašinėjimas, kai prekės nebuvo pristatytos sutartu laiku ir/ar buvo atsisakyta grąžinti sumokėtus pinigus.
Patekus į nemalonią situaciją, kurioje atsidūrė skaitytoja, rankų sudėti tikrai neverta. Lietuvos teismų praktika byloja, kad net ir esant nedidelei apgaulės būdu pasisavintai sumai, kalti asmenys yra surandami ir jiems yra skiriamos baudos (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.2.-481-271/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.2.-235-576/2017).
Aptariamu atveju reikėtų su pareiškimu, pagal savo gyvenamąją vietą, kreiptis į policijos komisariatą bei pateikti visą turimą informaciją apie pirkimo aplinkybes.
Prarasta suma, tokiu atveju, reikšminga kvalifikuojant veiką bei nustatant kaltam asmeniui kylančią atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje numatyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. neviršija 150 Eur), užtraukia baudą nuo 90 iki 300 eurų.
Tuo tarpu, dėl apgaulės būdu įgytos 150 Eur viršijančios sumos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio nuostatomis, atsakingam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė ir už tokią veiką gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Taigi, jeigu su pardavėju taikaus situacijos sprendimo pasiekti nepavyksta, ar bandymai susisiekti yra ignoruojami, derėtų surinkit visą turimą su pirkinio pirkimu susijusią informaciją, ir su pareiškimu kreiptis į policijos komisariatą.
Pažymėtina, jog skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.