Klausimas
Laba diena. Tėvas turėjo namą, anksčiau buvo paėmęs paskolą ir pakeitė namui langus, po to jis tos paskolos nemokėjo ilgus metus, tad antstoliai uždėjo areštą. Susikaupė per 7000 eurų skola. Tada susitarėm su tėvu, kad aš sumoku tą skolą, o jis man užrašo namo dovanojimą.
Taip ir buvo. Sumokėjome skolą, nuėmė areštą nuo namo, jis surašė namo dovanojimą. Tačiau tėvas ir toliau brenda į skolas, eina jam laiškai, kad dar ne vienam antstoliui yra skolingas. Tai jeigu tėvas mirtų, kam tas skolas reikėtų mokėti?
15min GYVENIMAS skaitytojas
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkė Monika Jakutavičiūtė
Visų pirma, pažymėtina tai, kad asmens mirties atveju jo turimi įsiskolinimai nėra nurašomi, tai yra jie lieka kartu su asmens turtu. Mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas yra reguliuojamas paveldėjimo teisės normomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 str. 1 d. numatyta, kad mirusio asmens turtinės teisės ir pareigos bei kai kurios asmeninės neturtinės teisės gali būti paveldimos pagal įstatymą arba pagal testamentą.
Svarbu paminėti tai, kad vadovaujantis CK 5.50 str. 1 d., bet kuriuo iš minėtų atvejų, įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, kadangi būtent tokiu būdu yra išreiškiama valia perimti palikėjo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad remiantis imperatyviomis įstatymo normomis, įpėdinis negali palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai yra palikimas turi būti priimamas visas, su visomis palikėjo teisėmis ir pareigomis, arba visai nepriimamas. Taigi, palikimo priėmimo atveju, visos mirusiojo asmens prievolės bei įsiskolinimai tretiesiems asmenims pereina įpėdiniams.
CK 5.52 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo įsiskolinimus atsako visu savo turtu, išskyrus tada, kai įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Tokiu atveju palikimas, priimtas pagal paveldimo turto apyrašą, įpėdiniui nevirsta našta, kadangi remiantis CK 5.53 str. 1 d. įpėdinis už palikėjo įsiskolinimus atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, tokiu atveju palikėjo įsiskolinimams padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas.
Atsižvelgiant į skaitytojo pateiktas faktines aplinkybes, paminėtina, kad antstolis gavęs informaciją apie skolininko mirtį, sustabdo vykdomąją bylą, iki paaiškėja skolininko įpėdiniai. Nustačius, kas priėmė palikimą ir perėmė mirusio asmens įsiskolinimus, antstolis arba kreditorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šalį (skolininką) išieškojimo procese. Teismui patenkinus šį prašymą įsiskolinimo išieškojimas nukreipiamas į įpėdinio asmeninį ir paveldėtą arba tik paveldėtą turtą, jei palikimas buvo priimtas pagal turto apyrašą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad įsiskolinimus tektų grąžinti skolininko įpėdiniams, priėmusiems palikimą. Tai yra, jei palikimas būtų priimamas pagal turto apyrašą tik paveldėtu, jei be turto apyrašo, tuomet ir savo asmeniniu turtu. Tačiau pabrėžtina tai, kad joks žmogus nėra įpareigotas prisiimti finansinius įsipareigojimus už kitą asmenį, todėl visuomet yra galimybė atsisakyti priimti palikimą.
Pažymėtina, jog skaitytojo atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.