Atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokato padėjėja Jolita Juškaitė.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metu yra laikomas laikas nuo 7 iki 19 val., vakaro metu – laikas nuo 19 iki 22 val., o nakties metu – laikas nuo 22 iki 7 val. Taigi tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto. Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 iki 7 val., o savaitgaliais – nuo 22 val. iki 9 val., tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) baudžiama už sudrumstą ramybės laiką nuo 19 valandos vakaro iki 7 val. ryto, kaip antai, ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešosios rimties trikdymu laikomi tokie veiksmai:
- šauksmai;
- švilpimas;
- garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais;
- kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Taip pat, reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).
ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan. Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą. Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Juk galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir pan.
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai.
ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.
Taigi gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui.
Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. kaimynams skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto – vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Be to, tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas.
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.
Be to, renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas. Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien.
Negana to, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra numatyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (14 str. 2 d.). Taigi neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute, už tai galima susilaukti nemenkos baudos.
Taigi darytina išvada, jog pirmiausiai reikia išmokti gyventi kaimynystėje draugiškai – nepiktnaudžiaujant savo teisėmis ir perdėtai neskundžiant kitų kaimynų dėl girdimo bet kokio triukšmo, nes kitu atveju bus neįmanoma gyventi kartu su kaimynais tame pačiame ar gretimame name ir reikės keltis gyventi kur kitur, toliau nuo bet kokių kaimynų, t. y. izoliuotis nuo visuomenės nesugebant su ja sugyventi.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
