Artėjant jau 25-ajai parodai „Baldai. Interjeras. Dizainas“, teiraujamės jos dalyvių, kokios šiemet jaučiamos baldinių apmušalų ir kilimų tendencijos.
Už raštą svarbesnė tampa faktūra
Jau daugiau nei pusę amžiaus baldinius audinius gaminanti bendrovė „Audėjas“ atidžiai seka tendencijas, nes šiandien didelę dalį savo produkcijos eksportuoja. Šios įmonės komercijos direktorė Ilana Mackelienė sako, jog įmonės istorija prasidėjo nuo 1946-ųjų ir visą šį laiką įmonės specializacija buvo baldiniai audiniai.
„Visa produkcija yra gaminama čia, Lietuvoje. Labai kruopščiai atsirenkame žaliavas, kad jos būtų iš patikimų tiekėjų. Dėmesys kokybei net per įvairius sudėtingus laikotarpius leido mūsų savininkams neprarasti šio verslo, nebankrutuoti“, – pokalbį pradeda I.Mackelienė.
„Audėjas“ per metus pristato dvi naujas baldinių audinių kolekcijas.
„Vieną kolekciją pristatome rudenį, kitą – pavasarį. Ją sudaro 6-7 nauji audiniai su naujais raštais, struktūromis. Vis tik pastaruoju metu populiaresni audiniai su mažiau rašto, vienspalviai. Pirkėjai pageidauja įdomesnės faktūros ir minkštumo. Dažniausiai renkamasi iš žemės spalvų paletės, bet pastaruoju metu atsiranda ir ryškesnių spalvų, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna, tamsiai žalia, oranžinė“, – atskleidė I.Mackelienė. Šiais metais paletėse taip pat atsirado daugiau rožių spalvos, tamsios alyvinės atspalvių – jie šiuo metu itin madingi.
„Turime atsižvelgti ir į kitų šalių gyventojų pomėgius. Pavyzdžiui, šie dar tik gimstantys audiniai, išmarginti langeliais – tai vadinamasis „tartan“ (škotiškas) stilius. Jų raštą kuriame kartu su britų dizaineriais. Šis stilius populiarus Didžiojoje Britanijoje ir Vidurio Europoje“, – sakė pašnekovė.
Poliesteris, kurio net profesionalai neatskiria nuo vilnos
Lietuviai kol kas blaškosi tarp skandinaviško minimalistinio stiliaus, vienspalvių audinių ir gausiai dekoruotų, raštuotų gobelenų, tinkančių klasikiniam interjerui.
Kalbant apie baldinių audinių sudėtį, populiarios yra natūralios medžiagos: linas, vilna, viskozė, medvilnė. Tiesa, jos „poruojamos“ su sintetinėmis tam, kad būtų sukurta ilgaamžiškesnė bei dėmėms atsparesnė medžiaga.
„Atsiranda labai kokybiško poliesterio ir jo reikia, nes pirkėjai orientuojasi į ilgalaikį daikto, baldo naudojimą. Dirbtinis pluoštas tarnauja ilgiau. Dabar dar labai svarbi tendencija yra tvarumas, perdirbimas, kuo mažesnė tarša aplinkai. Netgi milžinė „IKEA“ paskelbė, jog jos baldiniuose audiniuose bus naudojamas tik perdirbtas poliesteris – žinoma, tai užduoda toną ir visiems baldinių audinių gamintojams – reikia persiorientuoti į perdirbtą poliesterį“, – sakė I.Mackelienė.
Pašnekovė pridūrė, jog šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti netgi sintetinį audinį itin artimą natūraliam savo savybėmis. I.Mackelienė duoda paliesti poliesterio audinio skiautę – liečiant negalėtum apibūdinti jo niekaip kitaip, kaip tik vilna.
„Tiesą sakant, net ir mūsų verslo klientai, kurie puikiai išmano audinius, dirba baldų srityje, negali atskirti. Tiesiog šiuolaikinės gamybos galimybės leidžia sukurti tokį audinį ir kartu perdirbti poliesterį“, – sako pašnekovė.
Valymo ypatumai – geriau įsigyti specialius valiklius, nei skalbti skalbyklėje
Kaip jau minėta, neretai poliesteris kombinuojamas su medvilne, linu, viskoze, kad audinys taptų ne tik ilgaamžis, bet ir lengviau valomas.
„Rinkdamiesi audinį baldams, pagalvokite apie analogiją su drabužiais: juk lengviau dėmę išvalyti iš kombinuoto pluošto, nei iš, pavyzdžiui šimtaprocentinės medvilnės? Tokia pati situacija ir su baldinėmis medžiagomis. Tiesa, kai kurie gamintojai dar naudoja audiniams specialias apdailas. Buitiškai tai vadinama „neteplumo“ apdaila, kai kurie gamintojai ją vadina „teflono“ apdaila. Tai – nematomas sluoksnis, kuris sukuria tokią apsaugą, jog net išpylus raudono vyno taurę ant sofos lašelius galima nuvalyti servetėle ir neliks nė žymės“, – sakė I.Mackelienė.
Pašnekovė mano, jog kiekvienas baldų gamintojas turi klientui paaiškinti, kaip baldas turėtų būti valomas. Net jei užvalkalai nusegami – kartais skalbimas vos 10 laipsnių aukštesnėje temperatūroje nei nurodyta gamintojo, gali negrįžtamai sugadinti baldinį audinį. Pavyzdžiui, visi esame matę, kaip išskalbtas susitraukia vilnonis megztinis – o jei taip susitrauktų sofos užvalkalas?
„Aš rekomenduočiau geriau valyti specialiomis priemonėmis patį baldą, nei skalbti skalbyklėje. Pavyzdžiui, šiuo metu populiarų veliūro pluoštą reikėtų iššukuoti su šepečiu ir jo valymui naudoti kuo mažiau agresyvius valiklius“, – sakė I.Mackelienė.
Ekologijos vėjai iš Skandinavijos: perka tik perdirbtas medžiagas
Kalbant apie pluoštų tvarumą, duoklę gamtai ir gamtosaugai, „Audėjas“ vienoje Briuselyje vykusioje parodoje yra pelnęs apdovanojimą už naujieną – perdirbtos vilnos baldinius audinius. Jie gimsta iš Italijoje surinktų vilnonių nebenešiojamų megztinių.
„Dažnai kalbame apie perdirbtą medvilnę ar perdirbtą poliesterį, o dabar galime pasiūlyti ir audinį iš perdirbtos vilnos. Šis audinys atrado savo klientus Skandinavijos šalyse ir ten yra labai populiarus. Jie labai vertina būtent tai, kad medžiaga yra perdirbta. Apskritai iš Skandinavijos ateina reikalavimas saugoti savo gamtą, planetą, aplinką. Jie rūpinasi netgi tuo, kas dirba fabrike – ar neišnaudojami vaikai, ar darbuotojai turi geras darbo sąlygas? Į mūsų gamybines patalpas važiuoja įvairūs tikrintojai, visus testus išlaikome iš pirmo karto“– džiaugiasi I.Mackelienė.
Tačiau judėjimas link tvaresnės gamybos ir švaresnės aplinkos ekonomikai turi ir neigiamą poveikį: visi gamintojai pastebi, kad mažėja vartojimas. Skandinavai, net galėdami sau tai leisti, nebedrįsta įsigyti naujo minkšto baldo kas trejus metus – siekia jį naudoti bent dešimtmetį. Šiuo metu netgi baldiniam audiniui suteikiama penkerių metų garantija – tiek laiko jis turi atrodyti it naujas.
Nuo trinties testų rezultatų iki pojūčio liečiant – kas svarbu renkantis audinį baldams?
Į ką „Audėjo“ atstovė rekomenduotų atkreipti dėmesį renkantis minkštąjį baldą?
„Pirmiausia apgalvoti, kur jis bus naudojamas. Jeigu svetainėje – vadinasi, ten, kur vyksta visas gyvenimas, tuomet reikia atkreipti dėmesį į visas technines charakteristikas. Vienas iš jų – trinties testas (angl. Martindale). Šio testo metu audinio skiautė prispaudžiama ir trinama metaliniais diskais iki nutrūksta bent 2 siūlai. Laikoma, kad audinys gali būti naudojamas baldams, jei šio testo rezultatas – virš 5000 trynimo ciklų. Taip pat reikia įvertinti, ar audinys linkęs pilinguotis („burbuliuotis“), tada išsiaiškinti, ar įmanoma papildoma apdaila, sauganti audinį, galbūt įmanoma ją užsisakyti papildomai? Ir, žinoma, svarbiausias aspektas – dizainas, kaip audinys tinka konkrečiame interjere“, – kalbėjo pašnekovė.
Klientams ji labiau rekomenduoja pagrindiniams baldams rinktis skandinaviškus, ramius atspalvius, o žaismingumą kurti akcentais (krėslais, pledais, pagalvėlėmis), kurie būtų tuo metu madingų spalvų.
I.Mackelienė pabrėžia, jog šiandien pirkėjai itin vertina švelnumą. Todėl prieš gerą dešimtmetį tokios populiarios buvusios odinės sofos jau mažai ką domina.
„Oda yra nemaloni, nes ji šalta. Gali atrodyti, kad odinis baldas reikalauja mažiau priežiūros, tačiau iš tiesų yra atvirkščiai. O visiems norisi švelnumo – visos tendencijos krypsta į švelnų audinį, veliūrą, šanyrą, kažką „su pūkeliu“. Technologijos leidžia netgi sintetinį audinį pagaminti tokį švelnų, kad jį malonu liesti“, – sako pašnekovė.
Švelnumo įspūdis sustiprinamas medžiagas subadant tūkstančiais smulkių adatų. Tai padaro specialios gamybinės mašinos. Palietus prieš fabriko mašiną ir po tokio apdirbimo iš jos išleistą audinį, juntamas akivaizdus skirtumas.
Ilgaamžiškiausi – rankų darbo ir natūralių medžiagų kilimai
Tuo metu, kai į baldinius audinius dėl patvarumo ir lengvo valymo įtraukiama šiek tiek sintetikos, kokybiški kilimai, pasak kilimų salonų „Art Rugs Gallery“ atstovo Simono Semčisino, turėtų būti gaminami tik iš šilko ir vilnos.
Jo atstovaujamame salone parduodami trijų dizainerių – Hosseino Rezvani, Thibaulto van Renne ir Annos Agapovos – kurti rankų darbo kilimai. Jie pradedami gaminti gavus kliento užsakymą ir gali būti pritaikyti prie kliento pageidaujamų išmatavimų.
„Kokybė asocijuojasi su prabanga. Šie kilimai tikrai nėra pigūs, nes, visų pirma, jie nėra masinės gamybos. Jie gaminami tik pagal individualius užsakymus, kiekviena kolekcija turi tam tikras spalvines gamas. Be to, spalvas galime pritaikyti pagal kliento poreikius, net jei kolekcijoje tokia spalva neegzistuoja. Klientai savo būsimus kilimus derina prie grindų, prie užuolaidų, prie paveikslų – prie ko tik norisi. Klientas gali netgi sukurti savo dizainą",- sakė S.Semčisinas.
Šio salono kilimai gaminami iš aukščiausios kokybės Naujosios Zelandijos vilnos bei kiniško šilko. Tik naudojant geriausias natūralias medžiagas galima sukurti itin patvarų, ilgaamžį gaminį. Nuo natūralių ir kokybiškų kilimų juos naudojant neatsidalina smulkūs pluošto pūkai.
„Galiu užtikrinti, kad mūsų kilimai atrodys taip pat ir po dešimtmečių. Juk čia atkartojama tūkstančius metų egzistavusi persiškų kilimų rišimo tradicija ir dar ji kombinuojama su šiuolaikinėmis technologijomis“, – pabrėžė pašnekovas.
Įdomu tai, jog siekiant tam tikro efekto, kilimai specialiai yra veikiami tokiomis priemonėmis, kurios senovės kilimų savininkams būtų kėlusios šiurpą. Pavyzdžiui, jie gali būti deginami, išskutami arba tiesiog „nusmėlinami“ – speciali mašina į gaminį didele srove purškia smėlio srovę.
„Dėl šių procesų kilimas įgauna sendinto išvaizdą. Dar vienas būdas – ant kilimo pilama speciali medžiaga, nuo kurios vilna nudega, o šilkas lieka. Po šio proceso atrodo, kad kilimas būtų dėvėtas 50 metų“, – pasakojo S.Semčisinas.
Jis pripažino, kad kai kurie klientai žavisi tokiu „padėvėtu“ kilimu, tačiau kitiems jis netinka interjere ir jie labiau vertina klasikinį variantą. Būtent todėl galerija, anksčiau atstovavusi tik vieną dizainerį, neseniai pradėjo prekybą ir kitų dizainerių, kitokios stilistikos darbais.
„Patiesalas“ ant grindų, ar erdvės akcentas?
S.Semčisinas apgailestavo, jog iš senesnių laikų atsinešėme stereotipą, kad kilimas – arba kabo ant sienos, arba tėra ant žemės numestas „skuduras“.
„Kilimas – erdvės akcentas, aplink kurį reikėtų kurti visą kitą interjerą. Lietuvoje žmonės kilimo dar nevertina. Kitų šalių, kuriose dirbame, pirkėjai į kilimą žiūri kitaip. Kilimas suteikia šilumos, jaukumo, be to, jis yra vertingas namų daiktas“, – sakė S.Semčisinas.
Jo teigimu, netgi interjeras su kilimu ir be jo atrodo visiškai kitaip. Kilimus pirkėjai pasikloja ne tik svetainėse, tačiau ir miegamuosiuose, holuose – bet kokiose didesnėse erdvėse.
„Rankų darbo kilimas visuomet turės savo vertę. Jis liks vienetinis. Žmogus, investavęs 5000 - 10 000 eurų į kilimą, gali tikėtis, kad jo vertė bėgant metams kils. Kokybiškas kilimas gali atitarnauti kelioms kartoms“, – sako pašnekovas, palygindamas senstantį kilimą su ilgaamžio brangaus vyno buteliu.
Užsakytas rankų darbo kilimas gaminamas mažiausiai tris mėnesius, nes vilna kerpama, šukuojama, pagal tam tikrą spalvos kodą dažomi jo siūlai. Tas pats dizainas gali būti sutalpinamas į vieno-dviejų metrų pločio ir į 13 metrų ilgio bei 7 metrų pločio kilimą.
Kokius klausimus S.Semčisinas patartų užduoti pardavėjams, dairantis naujo kilimo?
„Pirma – ar kilimas pagamintas rankiniu, ar mašininiu būdu. Jei rankiniu – šis gaminys turės vertę. Tada – ar jis pagamintas iš natūralių medžiagų? Geriausia, jei kilimas bus iš vilnos ir šilko. Trečia – kiek šiame kilime yra mazgų kvadratiniame metre? Kuo jų daugiau, tuo kilimas – aukštesnės meistrystės darbas. Pavyzdžiui, mūsų kilimai yra persiško mazgo ir mazgų skaičius yra nuo 130 tūkstančių kvadratiniame metre, o iraniečio Hosseino Rezvani kilimuose – net iki milijono mazgų kvadratiniame metre. Tiesiog įsivaizduokite, kiek užtrunka rankomis surišti tokį kilimą!“, – pokalbį užbaigė S. Semčisinas.
Mažėja vartojimas, kaip interjero medžiaga atgimsta linas
Interjero ir užuolaidų studijos „Jaukumas“ vadovė Adelė Latvėnienė taip pat pastebi įvairių gamintojų orientaciją į aplinkosaugą, resursų tausojimą.
„Populiarus išlieka skandinaviškas ir minimalistinis stilius, baldai ir apmušalai iš natūralių medžiagų. Butai yra mažesni, juose netelpa tiek daug daiktų – tiesiog natūraliai mažiname vartojimą, tiek daug neperkame, neapsikrauname ir patys dėl to jaučiamės geriau“,– sako A.Latvėnienė.
Į interjerus, pasak pašnekovės grįžta juoda spalva, vertinami veliūro ir medvilnės audiniai. Pirkėjai atidžiai tikrina medžiagos sudėtį, taip pat svarsto, kad nereikėtų pirkti itin agresyvios chemijos tam, kad vėliau baldą pavyktų išvalyti.
„Dar viena tendencija – plonesni kilimai, nes daugumoje naujų būstų įrengiamas grindinis šildymas ir kilimas turi praleisti tą šilumą. Kilimams naudojama vilna, medvilnė, gali būti ir lino“, – sakė A.Latvėnienė.
Beje, linas išgyvena tikrą atgimimą. Jo žaliava atkeliauja nebe iš Lietuvos, tačiau labiau saulėti kraštai leidžia išgauti šviesesnį audinio atspalvį.
„Anksčiau linas lietuviams asocijavosi su skurdu, lino audiniai nebuvo tokie gražūs, o dar liną buvo sudėtinga apdirbti. Šiandien daugiausia lino gamina Kinija, kitos stambios rinkos – ten saulėta, jis užauga kitoks, medžiaga išeina šviesesnė. Todėl ši medžiaga yra minkšta, nesukelia alergijos, ilgaamžė. Juokaujame, kad visam gyvenimui užtenka dviejų lino patalynės komplektų“, – sakė A.Latvėnienė.
Kalbėdama apie populiarias interjero spalvas salono vadovė mini sodrią žalią, pastelinę rausvą.
Balanso paieškos interjere: jei vienur ryškiau, kitur – ramiau
Ji atkreipė dėmesį, kad pamažu vienas tekstilės gaminys apskritai nyksta iš namų interjerų. Tai – lovatiesės.
„Lovatiesių atsisakoma – patalynė turi „kvėpuoti“ kol yra nenaudojama, o graži, estetiška patalynė atstoja lovatiesę“, – pokytį pastebi pašnekovė.
Šiuolaikiniai namai neapkraunami detalėmis, įspūdingais dekoro raštais. Dažniausiai sienos dažomos baltai ir žaidžiama su interjero detalėmis. Vyšninė, tamsiai mėlyna, sodri žalia, oranžinė – tokios šiuo metu populiarios spalvos.
„Bet jų neturi būti daug. Jei, pavyzdžiui, stalas yra natūralaus medžio, tuomet galime žaisti su kėdžių spalvomis. Spalvos įneša į interjerą žaismingumo“, – kalbėjo pašnekovė. – Bet jei, pavyzdžiui, pasirenkamas margas kilimas, tuomet užuolaidos turėtų būti ramios. O jei užuolaidos ryškesnės, reikėtų rinktis lygaus audinio, ramesnę sofą“.
Butuose daugėja langų, jie yra dideli, tad didėja ir užuolaidų užimamas plotas.
„Tokiu atveju užuolaidos negali būti ryškios, jos turėtų tapti susiliejančia pastelinių spalvų visuma“, – kalbėjo salono „Jaukumas“ vadovė.
Taip pat ji nepatarė rinktis ryškaus gobeleno sofai, jei turite mažą erdvę. Tokioje erdvėje intensyvesnė spalva užgoš kitus interjero elementus.