Dabar einu per parkelį, kuriame kiekvieną kartą man taip smagu pasisupti ir mąstyti apie tave. Mąstyti apie mus ir apie tai, kaip mažai trūko, kad tave paleisčiau... Tačiau apie viską nuo pradžių.
Į jūsų klasę atėjau lyg kokia įsibrovėlė, tačiau tu jau nuo pat pradžių žinojai, kad po kiek laiko tapsime gerais draugais. Kai pirmą kartą pamačiau visus klasės draugus, galvojau bėgsiu nuo jūsų kuo toliau – tuomet taip išsigandau. Nubėgau pas tėtį ir pareiškiau, kad toje klasėje nesimokysiu. Tėtis mane nuramino, patarė nebėgti nuo savo likimo ir eiti man nutiestu keliu.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Ir gyveno jie ilgai, bet nelaimingai...“
Visi bendraklasiai iš karto pradėjo klausinėti, kuo aš vardu, apspito jie mane lyg maži vaikai, tačiau galiausiai paliko mane vieną dorotis su naujokės įsibrovėlės gyvenimu. Tik pakėlusi akis pamačiau klasės draugą, kuris priminė mano paauglystės meilę, jis buvo toks panašus, jog vos susilaikiau nepavadinusi jo kitu vardu. Tik vėliau mano akys išvydo tave, iš pradžių gėdijausi savo jausmų, nes draugavau su kitu. Su juo netgi planavome vestuves, tačiau galiausiai supratau, kad jo net nemylėjau. Tuomet brangiausia man buvo laisvė, tai supratai ir tu. Tik žiūrėjai į mano mėlynas akis ir tyliai kažko laukei...
Žingsnį žengei tik paskutinį mėnesį – prieš pat mokyklos baigimą, tuomet pakvietei pas save išgerti arbatos, tą dieną atsimenu iki šiol – tai buvo gegužės 1-oji – Motinos diena. Namuose tu buvai visiškai kitoks nei mokykloje – toks rūpestingas ir geras...
Pasibaigus mokslo metams, turėjome rinktis, kur studijuosime ir kur toliau kursime savo gyvenimą. Aš pasirinkau Vilnių, sostinėje pradėjau mokytis leidybos. Pirmame kurse turėjau vaikiną, tačiau nuolat tave prisimindavau. Vos sulaukusi tavo kvietimo susitikti, lėkdavau pas tave su vėjeliu. Tuomet vienas kitam buvome tik geri draugai.
Antrame kurse atsirado kitas vaikinas. Mano gyvenimą jis pavertė pragaru, o santykiai su juo buvo veikiau nuolatiniai pykčiai ir barniai nei darni ir nuoširdi draugystė. Tik dėl jo praradau pasitikėjimą visais vaikinais. Žinoma, po išsiskyrimo bėgau guostis pas tave, papasakojau tau visas savo nelaimes ir bėdas. Tu išklausei ir skaudančia širdimi sakei, kad man viskas bus gerai. Tik tada, tą akimirką, aš ir supratau, kaip stipriai ir nuoširdžiai mane myli. Kitą dieną sėdėdama prie kompiuterio pagalvojau, kad turiu patį nuostabiausią draugą, kuris sėdi kitame Lietuvos krašte, ir kokia aš esu kvaila, kad neatsakau į jo jausmus.
Draugauti pradėjome, kai buvau jau trečiame kurse. Santykiai su tavimi buvo nuostabūs, puiki atgaiva po nesusiklosčiusių meilių. Svarbiausia, kad jautėme pagarbą vienas kitam ir didelę meilę. Visuomet mane palaikei, raginai įgyvendinti savo svajones.
Džiaugiuosi, kad laiku supratau, koks nepaprastas žmogus tu esi. Ačiū, kad manęs palaukei, kad palaikei ir tikėjai mūsų meile. Dabar manau, kad iki klaidos trūko tiek nedaug, kas jeigu nebūčiau laiku supratusi, kad myli mane. Argi būtume dabar kartu?
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „Contigo“ įsteigtą prizą – „Rush“ linijos gertuvę. „Contigo“ kuriami puodeliai yra su patentuota „autoseal“ ir „autospout“ technologijomis – patogesniam gyvenimui.
- Gertuvė pagaminta nenaudojant Bisfenolio A.
- Patentuota Autoseal technologija apsaugo nuo skysčio pratekėjimo ir lašėjimo.
- Paprasta gerti – vienu paspaudimu.
- Dangtelį galima plauti indaplovėje.
- Pagaminta iš ypač patvaraus plastiko.
- Tūris 550ml.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
