Likimas ar ne, nežinia, kas tuomet pakišo koją mano seniai į stalčiukus sudėliotam gyvenimui, bet jaučiu, kad užaugę sparnai ir dar šiandien mane pakelia aukštyn...
Taigi, viskas prasidėjo tuomet, kai pakeičiau darbą: buvau jauna, troškau karjeros aukštumų, dar gyvas manyje entuziazmas ir energija tiesiog liejosi per kraštus. Žinote, kokie būna tie jauni darbuotojai – į tokius jau užsisėdėję darbo vilkai šypso sau pro ūsą ir mėgaujasi jų daromomis klaidomis, skatindami pirmiau išmokti išminties ir kantrybės.
Taigi mane, tokią neapsiplunksnavusią išsiuntė į komandiruotę užsienyje, kur turėjau sudalyvauti mokymuose bei keliuose seminaruose. Jau pačią pirmąją dieną prisėdau šalia itin žavaus nepažįstamojo, kuris keliavo kartu su manimi. Pamaniau, kad kompanija tikrai nepamaišys – mėgau bendrauti su žmonėmis, klausytis jų gyvenimo istorijų, patirties, klaidų, pamokų... Marius mielai atsakinėjo į mano klausimus, o dar mieliau jaučiausi aš, kadangi iškart pajutau kažkokį ryšį, tokį, kurio neįmanoma ignoruoti, kai tie patys žodžiai ištariami vienu metu, o pokštas priverčia nurausti ir kvatotis iki ašarų.
Vakare nusprendėme pratęsti pažintį jaukiame restorane, pasimėgauti gurmaniškais patiekalais ir maloniu pokalbiu. Supratau, kad tiek jo, tiek manęs laukia kiti žmonės, likę namuose, tačiau tuo metu mūsų rankų nepuošė įsipareigojimų žiedai, o ir šiltas flirtas neperžengė tos pavojingos ribos. Kol kas...
Kuo toliau, tuo atmosfera vis labiau kaito, atrodė, kad kirviu galima perskrosti tą įsimagnetinusį orą, kuris kunkuliavo nesuvaidinta aistra... Aš jau negirdėjau, ką jis kalba, o pasinėriau į tokias erotines fantazijas, kad tuo pačiu metu raudau, balau ir mėlau: jo lūpos buvo tokios putlios, akyse žibėjo išdykėliški velniukai, todėl mintyse jau bene dešimt kartų išbučiavau šį žmogų ir leidau sau pasvajoti: „O kas, jeigu...“
„Simona, ar tu girdi, ką sakau?“ – staiga aistrą išblaškė toks nekaltas jo klausimas. Teko nusileisti į žemę ir susitelkti į pokalbį, nors kur kas labiau norėjau nuplėšti visus jo drabužius ir pasinerti į kunkuliuojantį lyg vulkanas seksą. Taip, aš turėjau simpatiją, bet tuo metu viskas nublanko ir pasidarė visiškai nebesvarbu... O jausmas, kurį maniau galėsianti patirti su nauju nepažįstamuoju, varė mane iš proto.
Aš nežinojau, ką Marius galvoja apie mane, tačiau žinojau, kad žengti pirmojo žingsnio negaliu dėl daugelio priežasčių... Po trečios taurės vyno supratau, kad metas atsisveikinti, kad situacija neįgautų pagreičio, po kurio gailėtumėmės, tuo labiau, kad bendrauti su šiuo žmogumi buvo neįtikėtinai malonu.
Palydėjęs mane Marius apibėrė komplimentais ir pakštelėjo į skruostą. O kad jūs žinotumėte, kas tuomet darėsi mano kūne! Galva svaigo, akys merkėsi, delnai prakaitavo, o aš visa degiau tikrąja to žodžio prasme, vos susivaldžiau neįsisiurbusi jam į tas nuostabias lūpas, kurios, atrodė, tiesiog kvieste kvietė mane priglusti prie jų… Aš nežinojau, ar mes dar susitiksime, o gal keliai prasilenks, tačiau negalėjau pamiršti to jausmo, tos aistros, kuri uždegė mano kūną, sielą ir mintis. Anksčiau nesupratau, kaip galima galvoti apie žmogų, kurį pamatei vos vieną kartą gyvenime, o štai dabar pati krausčiausi iš proto, norėdama pajusti šio vyro kvapą ir skonį.
Mes neapsikeitėme telefono numeriais ar elektroninio pašto adresais, tačiau žinojome, kad galime vienas kitą surasti. Bet... Nei vienas, nei kitas to nedarėme, taip ir likome šalia tos svajonės, kuri galėjo tapti realybe, jeigu ne antrosios mūsų pusės...
Ir štai, po penkerių metų, šis aistras žadinantis žmogus vėl atsidūrė mano gyvenime. Taip netikėtai, kad net negalėjau atsitokėti. Aš nenoriu sprogdinti muilo burbulų – toks jo įvaizdis, kuris vis dar gyvas mano mintyse, ta naktis, tas tobulas intymus vakaras man davė kur kas daugiau nei banalus seksas. Ir visgi, kai jį pamačiau, supratau – dar niekas nebaigta. Bent jau ne mano širdyje... Kuri draskėsi kaip išprotėjusi, tiesė rankas ir buvo besiropščianti ir pabėganti į jo glėbį. Buvo sunku stovėti prieš jį akmeniniu veidu, dirbtinoka šypsena, kai iš tikrųjų norėjau, kad jis išlaisvintų mane iš drabužių ir pagaliau atsiduotume tai aistrai; kad jo rankos surastų mano slapčiausias vieteles, kad alpėčiau nuo jo tobulų prisilietimų. Kas žino, kaip viskas susiklostys, juk likimas – nenuspėjamas dalykas...
Ne taip seniai gavau iš jo žinutę, kurioje buvo visi man užauginę sparnus atsakymai į mano karštus klausimus... Dabar žinau, kad toji naktis, kupina magiškos aistros, buvo tikra, o to man labiausiai ir reikėjo...
Simona
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame „Cascada“ (www.trind.lt) įsteigtą prizą – „Trind“ nagų priežiūros rinkinį su keratinu.
Rinkinį sudaro: atstatomasis nagų balzamas su keratinu, apsauginis nagų lakas su keratinu ir odelių balzamas. Rinkinio vertė – 108 Lt.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
