Buvau jauna, galite mane smerkti, kad – dar kvaila, mažai patirties turėjusi... Bet per savo trumpą gyvenimą aš patyriau tiek, kiek daugelis nepatiria per 50 metų.
Kai buvau paauglė, mama susirgo sunkia liga, tad tėtis ėjo iš proto. Tuo pačiu nervinausi ir aš. Buvo bėdų su finansais, nes mamos ligai išleidome nepaprastai daug pinigų. Gyvenome Vilniaus centre, kas taip pat reikalavo nemažai išlaidų.
Sulaukusi 17-os metų ir eidama į vienuoliktą klasę, galiausiai palūžau. Vienintelis dalykas, kuris man teikė džiaugsmą, buvo teatras. Lankydavausi jame dažnai, mokykloje nepraleisdavau nė vienos pamokos ir dar lankiau teatro būrelį.
Viskas buvo nusistovėję, bet pasikeitė mokytojai, ir pamokas pradėjo vesti žavus, jaunas mokytojas. Sutarėme labai gerai, jis į mane žiūrėjo tik kaip į mokinę, o aš jį gerbiau ir mylėjau kaip pedagogą.
Su draugėmis vis dažniau kalbėdavome apie jį, svajodavome, kad norėtume tokio vyro šalia savęs. Ne būtinai jo, bet panašaus charakterio žmogaus. Po kurio laiko pradėjau laukti teatro pamokų ir būrelių ne vien tik dėl savęs, o ir dėl jo. Galėjau jo klausytis ištisas valandas – jo sodrus ir ramus balsas mane ramino ir priversdavo pamiršti visas problemas.
Kartą pasibaigus būreliui jis manęs paprašė pasilikti ir pasiūlė vykti kartu į Estiją, į spektaklį, kurį jis padėjo parašyti. Žinoma, kad aš sutikau. Išvažiavome po savaitės, važiavome jo mašina. Daug kalbėjomės, juokėmės. Kitaip tariant, išliejome savo širdį. Tą dieną jis man pasakė, kad turi sužadėtinę. Savo pačios nuostabai, nepajaučiau nieko. Gal todėl, kad ir taip maniau, jog toks žmogus, kaip jis, negali būti vienišas.
Sustojome degalinėje, aš nuėjau nupirkti mums kavos ir bandelių. Jis manęs laukė atsirėmęs į mašinos dureles, vėjas taršė jo vešlius tamsius plaukus... Akimirką pasijutau lyg filme – dar truputis ir būčiau pribėgusi prie jo ir pabučiavusi...
Tačiau tą momentą sužlugdė skambutis man. Mamai vis blogiau. Nė kiek negerėja. Tėčio balsas visas drebėjo, tačiau jis maldavo manęs, kad negrįžčiau. Tuo metu man pakirto kojas ir aš atsisėdau, nes nebegalėjau pastovėti.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Dėkoju tau už galimybę mylėti ir jaustis nuostabia moterimi“
Pradėjau verkti, o mokytojas, nieko nelaukdamas, kaip tikras džentelmenas, prisėdo prie manęs, apkabino ir laikė tol, kol galėjau prakalbėti, ir skausmo gumulas gerklėje šiek tiek atslūgo.
Pasakiau jam, kas skambino ir kas nutiko. Jis tik pasižiūrėjo man į akis – tokiu skvarbiu žvilgsniu... ir mane pabučiavo. Nedrąsiai, laukdamas atsako, o jo sulaukęs – dar kartelį ir jau drąsiau...
Galite mane smerkti. Tuo metu man buvo 17 metų, o jam – 23-eji. Jis buvo mano mokytojas, aš – jo mokinė. Bet Dieve, aš dar niekada nebuvau patyrusi panašaus bučinio į šį! Ta diena mano gyvenime buvo viena baisiausių, tačiau tuo pačiu ir – geriausia... Negaliu paaiškinti, kaip viskas įvyko ir kodėl.
Galite mane smerkti. Tuo metu man buvo 17 metų, o jam – 23-eji. Jis buvo mano mokytojas, aš – jo mokinė.
Įlipus į mašiną jautėsi įtampa – juk mus skiria 5 metų skirtumas, o ir jis dar turi sužadėtinę. Tylėdami privažiavome reikiamą vietą, užregistravome savo kambarius ir išsiskyrėme. Vis dar nešnekėjome.
Po poros valandų jis pasibeldė į mano duris ir pareiškė norą pasikalbėti. Žinau, kad reikėjo, bet velniškai bijojau išgirsti, kas ir taip buvo aišku.
Jis pasakė, kad nuo pat pirmo mūsų susitikimo jis manimi žavėjosi, iš pradžių kaip mokine, bet po kurio laiko tai virto daugiau. Jis stengėsi pamiršti, tačiau nebegalėjo...
Ir vis tik mums abiem buvo aišku, kas mūsų laukia. Mūsų simpatija, žavesys vienas kitu nevedė į gera. Kitaip tariant, tai nusikaltimas ir būtume pasmerkti kitų. Kas dar mus stabdė? Jo sužadėtinė – mergina, kuriai jis turėjo pasižadėti savo visą likusį gyvenimą. Aš šypsojausi, bet mano viduje virė didžiulis chaosas...
Šįkart aš nedrąsiai jį pabučiavau, dar kuris laikas sėdėjome abu apsikabinę. Kitą rytą susitikome ir važiavome į spektaklį. Jis buvo laimingas, laiminga buvau ir aš.
Kai grįžome, viskas buvo taip pat, tik tiek, kad mūsų žvilgsniai susitikdavo dažniau ir jie buvo kitokie. Prisipažinsiu, aš juo ne tik žavėjausi. Manau, jau tada jį mylėjau...
Galiausiai baigėsi mokslo metai, nemačiau jo visą vasarą, tad šiek tiek aprimo širdis.
Paskutiniai mokslo metai, paskutiniai metai su juo – žmogumi, kuris buvo nuostabiausias vyras, kokį tik esu sutikusi. Po vasaros jis buvo pasikeitęs, vyriškesnis ir dar vieneriais metais vyresnis, lygiai kaip ir aš.
Tą vasarą jis susituokė. Net nežinau ko tikėjausi, bet gal ne tokios pabaigos...
Tą vasarą jis susituokė. Net nežinau ko tikėjausi, bet gal ne tokios pabaigos...
Naivi mergina, kuri vis dar yra įsimylėjusi savo mokytoją. Išėjau iš teatro būrelio, pakeičiau teatro pamokas į muzikos pamokas. Viskas.
Susitikdavome tik koridoriuje, nedrąsiai nusišypsodavome. Draugai klausdavo, kodėl mečiau teatrą, o aš atsakydavau, kad tiesiog atsibodo.
Paskutinis mėnuo mokykloje, paskutiniai susitikimai koridoriuje su JUO – mano gyvenimo meile, mano sielos broliu. Mane slėgė baisi našta, nenorėjau skirtis su juo, bet žinojau, kad teks.
Viskas. Išleistuvės.
Visi linksmi, tačiau tuo pačiu liūdni. Liūdėjau ir aš, bet ne dėl mokyklos, o dėl dviejų žmonių. Dėl jo ir mamos. Žinojau, kad jų jau niekada nebeišvysiu.
Tėtis sėdėjo vienas, liūdnas, tačiau stengėsi to neparodyti. Mama mus paliko dvi savaitės prieš išleistuves...
JIS to nežinojo, tačiau sužinojęs, po išleistuvių ceremonijos nusivedė mane į savo kabinetą ir apkabino. Pabučiavo į plaukus ir pasakė, kad viskas baigta.
Aš atsitraukiau nuo jo ir norėjau išeiti supratusi, kad viskas baigta tarp mūsų, tačiau kiti jo žodžiai privertė mane atsigręžti. Daugiau man nieko nebereikėjo.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Ačiū, kad pagaliau mane palikai“
Nuo tos dienos praėjo jau 7-eri metai. Nuo dienos, kuri apvertė visą mano gyvenimą ir pakeitė visus mano stereotipus.
Mes kartu. Susituokėme praėjus 6-eriems mūsų draugystės metams ir dabar laukiam ateinančio į šį pasaulį mudviejų pirmagimio. Esu beprotiškai laiminga.
Dirbu darbą, apie kurį visada svajojau. Jis ir toliau sėkmingai tęsia savo karjerą aktorystėje ir galiu drąsiai sakyti, kad esu laimingiausia moteris pasaulyje. Turiu patį nuostabiausią vyrą šalia, vyrą, kuris tikrai yra mano gyvenimo meilė, mano sielos brolis. Kiekvieną dieną aš prabundu jį įsimylėjusi iš naujo, o vakare atsigulu tebemylėdama jį taip, kaip mylėjau mūsų draugystės pradžioje.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai gurmanišką rinkinį – naująją puikaus skonio ir sodraus aromato kavą „Aroma Gold Ethiopia“, „Schogetten“ „Caramel Brownie“ saldainių ir modernųjį vandens filtrą „Electrolux“, iš kurio tyru vandeniu užplikyta kava atskleis pačias geriausias skonio savybes.
Dėl prizo atsiėmimo susisiekite su redakcija adresu konkursai@ji24.lt.
Naujoji „Aroma Gold Ethiopia“ kava malama iš aukščiausios kokybės kavos pupelių rūšių, auginamų Etiopijos aukštikalnėse, Brazilijos ir Karibų jūros pakrantėse. Lėto skrudinimo metu tolygiai atsiskleidžia pačios geriausios kavos skonio savybės.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
