Tas nelemtas naktinis nuvažiavimas į Palangą... Viskas ten buvo idealu, atrodė, išsipildė visos mano svajonės. Pamiršau net ir tai, kad panelė tave paliko todėl, jog ją išdavei su kita – tai juk taip tipiška tau. Nekreipiau į nieką dėmesio, tenorėjau būti kartu. Tą vakarą buvo sunku išsiskirti, bet ryte tau reikėjo į darbą, o manęs laukė tolimas kelias namo. Atsisveikinome, ir grįžusi užmigau kaip niekad rami.
Kitą rytą parašiau tau, ir atsakymas vėl mane pritrenkė: „Nepalik jo dėl manęs, aš nežinau, ar galėsiu būti su tavimi, nenoriu tavęs įskaudinti“. Tada vėl pajutau jausmą, kurį jaučiau per tavo gimtadienį, – laimė vėl išsprūdo man iš rankų, ir karma trenkė pačia stipriausia įmanoma jėga. Jaučiau, kaip viduje atsiveria tuštuma – juk jau tada buvai mano gyvenimas, mano oras, mano visuma...
Ėjo dienos, savaitės, mėnesiai. Su savo vaikinu taip ir likau, nes supratau, kad jis mano saugus prieglobstis. Bet juk giliai širdy žinau, kad tu esi mano gyvenimo meilė.
Žinojau, kad leisiu save skaudinti net ir dėl 5 minučių laimės su tavimi. Kad tik vėl pajusčiau tave šalia, kad ir vėl nors trumpam patikėčiau, jog ir tu mane myli.
Esi tas, kuris tik skaudino mane, o aš tau leidau. Leisčiau tau ir dabar, nes kiekvieną kartą, net ir sakydama tau „ne“, žinojau, kad galiausiai ištarsiu „taip“. Žinojau, kad leisiu save skaudinti net ir dėl 5 minučių laimės su tavimi. Kad tik vėl pajusčiau tave šalia, kad ir vėl nors trumpam patikėčiau, jog ir tu mane myli.
Mano idealus karininke, kuris per trejus metus taip ir nebuvai mano, tikiuosi, kad galiausiai ir vėl mane atsiminsi. Tikiuosi atsiminsi mano šypseną ir mano žvilgsnį, kuris visuomet tau patiko. Tikiuosi, naktimis vis dar sapnuoji mane, ir dar prisimeni mūsų nelaimingą meilės istoriją.
Tu pakeitei mane taip, kaip niekas kitas nesugebėjo, tapai didžiule mano gyvenimo dalimi. Kad ir kaip stipriai mane įskaudinai, net ir atsukusi laiką atgal, aš nieko nekeisčiau – tik pasimėgaučiau tomis akimirkomis juntama laime...
Tada. Kai susitikom.
Aš buvau tokia viena.
Aš buvau tokia jauna.
Kada likimui nusisukom?
Iki dabar tu man esi
Tobuliausia klaida.
O kaip ir vėl suklyst norėčiau,
Bet net klaidoms ateina pabaiga.
Net jei už tavęs dabar stovėčiau,
Bijočiau, tarsi
Pirmą kartą būčiau tau nuoga.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai Druskininkų „Snow Arenos“ kuponą dviem.
„Snow Arena“ – vienas įdomiausių ir patraukliausių Druskininkų turizmo objektų, tai vienintelis visus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse. Čia veikia uždaros ir atviros lauko trasos, skirtos kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Taip pat visus metus lankytojai kviečiami pramogauti didžiausiose pasaulyje „Snow parko“ uždarosose trasose.
Arenoje pramogų suras visa šeima: slidinėjimo mokykla, slidinėjimo inventoriaus nuomos punktas, vaikų pramogų parkas, restoranai – viskas po vienu stogu! Čia daugybė pramogų vaikams ir jaunimui – naktiniai slidinėjimai, vaikų snieglenčių stovyklos, tarptautinės slalomo varžybos ir ekstremalios varžybos baidarėmis kalnų slidinėjimui skirtoje trasoje.
Daugiau informacijos – snowarena.lt
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
