Kai nuo mūsų draugystės pradžios buvo praėję 11 mėnesių, jis padarė man siurprizą. Pagamino man valgyti, rožėmis nuklojo visus namus... Būčiau apsidžiaugusi, jeigu būčiau dar jį mylėjusi.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Esu emigrantė, iš Norvegijos grįžusi dėl meilės“
Mane kankino depresija – kasdien leisdavome laiką jo namuose, apniko rutina, o kur dar nuolatiniai pykčiai ir išsiskyrimai. Jis tiesiog gadino mano nervus. Beveik nevalgydavau, todėl numečiau daug svorio. Vaikščiojau tuščiomis akimis ir nuolat verkdavau. Tomis dienomis tiesog nežinojau, kas yra laimė. Mane laikė tik prisirišimas.
Ir jis to nematė.
Jis nematė, kad nenoriu, jog mane bučiuotų, nematė, kad aš tiesiog žiūriu į nieką, nematė, kad nemyliu jo. Nors, žinoma, aš gerai vaidinau. Dariau tai, nes galvojau, kad man praeis, kad čia tik laikinai. Galiausiai pripratau prie to jausmo, ir atėjus pavasariui jaučiausi geriau. Netgi pradėjau lankyti sporto klubą.
Galiausiai depresija prasidėjo jam. Jis nuolat būdavo apimtas kažkokios paranojos, nedirbo, nieko neveikė, tik skundėsi gyvenimu. Jis buvo tarsi skuduras. Vyras, kuris nesugebėjo išspręsti nei savo problemų, nei pasirūpinti savo mergina. Jis tiesiog norėjo išvažiuoti.
Jis nematė, kad nenoriu, jog mane bučiuotų, nematė, kad aš tiesiog žiūriu į nieką, nematė, kad nemyliu jo.
Vasaros pradžioje buvo mano mamos gimtadienis. Aš jam pasakiau, kad jame dalyvaus ir tie du mano draugai. Iš pradžių viskas buvo neblogai, bet jis nenorėjo ten būti. Ir kas gi nutiko? Jis prisigėrė.
Mano tėvai oficialiai pasiūlė vienam iš draugų būti mano jaunesniosios sesutės krikštatėviu. O mano vaikinas turbūt net nesuprato, kas atsitiko. Vėliau jis mėgino muštis su mano draugu, bet draugas jį tiesiog ramiai paguldė. Vėliau vaikinas užmigo ant grindų, mes jį paguldėme į lovą. Ryte pabudę jo jau neradome. Jis išvyko į Klaipėdą pas savo tėvus.
Dabar džiaugiuosi jo tokiu poelgiu, nes jis išlaisvino mane. Išlaisvino nuo kančios. Tiesa, iš pradžių jis dar skambindavo, grasindavo, kažką šnekėdavo, bet man tai jau buvo nesvarbu.
Po 3 mėnesių jis grįžo. Mėgino mane susigrąžinti, bet aš jau buvau laiminga, džiaugiausi laisve ir savo draugais.
Merginos, net jei ir mylite savo vaikiną, bet jis jus stipriai skaudina – bėkit. Žmonės nesikeičia.
Iš pradžių nekenčiau jo už visą sukeltą skausmą, nes jo buvo kur kas daugiau nei būtų įmanoma aprašyti, bet dabar esu jam dėkinga.
Turiu skaudžios patirties ir karčią gyvenimo pamoką. Tapau morališkai stipri ir džiaugiuosi kiekviena diena.
Supratau vieną dalyką – tik mes patys renkamės, kam mes skirsime savo dienas ir laiką. Gailiuosi tik dėl to, kad pusantrų metų leidau su juo, o ne su draugais, kuriems tikrai buvau svarbi.
Merginos, net jei ir mylite savo vaikiną, bet jis jus stipriai skaudina – bėkit. Žmonės nesikeičia. Ir netikėkite pažadais, kad kažkas pasikeis – po mėnesio ar dviejų bus tas pats. Prisiekiu jums. Bėkite ir būkite laimingos. Juk laimė ne tik meilėje.
Dėkojame istorijos autorei už pasakojimą ir dovanojame jai kūno priežiūros rinkinį „The Botanical Cologne of the Morning“ (prizo vertė – 39 eur.). Ši produktų linija – tai padėka rytui, naujai dienos pradžiai, bundančiai gamtai ir jos grožiui.
„Le Couvent des Minimes“ – veido, kūno ir plaukų priežiūros priemonės, pagamintos pietų Prancūzijoje. Šių produktų sukūrimą įkvėpė receptai, kuriuos daug metų naudojo ir tobulino Mane vienuolyno vienuolės ir pranciškonų misionieriai. Todėl šiuose produktuose rasite laiko patikrintus, natūralius ingredientus ir senuosius fitoterapijos ir aromaterapijos receptus.
Rinkinį sudaro: kvapusis vanduo, kūno drėkiklis, dušo želė, rankų kremas.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimi?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
