O kas gali geriau užgydyti širdies žaizdas, jei ne nauja meilė? Taigi, nusprendžiau pasinaudoti draugių pozityviomis patirtimis, beieškant antrosios pusės per „Tinderį“ (jeigu surado jos, kodėl negalėčiau surasti ir aš?).
Ir štai vos prisijungus, man išmeta JĮ. Gražus – nusprendžiu. Profesija – radijo stoties didžėjus. Ir, pasirodo, dar turime bendrų pažįstamų.
Žaidimas prasideda – spaudžiu prie jo nuotraukos širdelę, o netrukus pastarąja mane apdovanoja ir misteris gražuolis. Gaunu ir pirmąjį laišką. Po nardymo kitose pažinčių svetainėse, kur sulaukdavau laiškų „Gal paramytės, gražuole?“, „Sveika, klubų pantera, graži krūtinė“, jo laiškas buvo tikra laimė visoje šioje medžioklėje. Ir ta laimė tęsėsi dar ir iki pirmojo pasimatymo (ir dar kiek ilgiau).
Bet apie viską nuo pradžių.
Misteris komunikabilusis radijo stoties didžėjus pirmojo pasimatymo metu buvo eterio erelis pakirptais sparnais – atrodė kiek pasimetęs, iš kalbos išplaukė jo kompleksų rinkinukas, bet pliusų jam pridėjo jo komunikabilumas, draugiškumas, nuoširdumas... Tiesiog – geras žmogus, jautiesi šalia gerai, tad kodėl dėl keleto trūkumų jį nurašyti? Nenurašom.
Vėliau bendri pažįstami tik patvirtino: „Nurimk, jis tikrai neapgaus, puikus vyrukas, iš geros šeimos, išgirstum, kaip su močiute ir mama kalba...“ – pataria imti jautį už ragų jį pažįstantys. Ahaaaa, imu...
TAIP PAT SKAITYKITE: Auksinės taisyklės, padėsiančios moteriai išlikti mylima ir geidžiama
Grįžęs į virtualų pasaulį jis tapdavo drąsesnis. Imdavo žerti komplimentus, lengviau parinkdavo tinkamus žodžius, na, tinkamus – tai tuos, kurių man tuo metu reikėjo.
Ėmė gyti skyrybų žaizdos, įsisukau į flirtą, viskas atrodė maždaug taip: „Įgnybkite man, prašau, nes taip nebūna – per daug gerai, kad būtų tiesa“. Na, ta iki dausų pakylėjanti tiesa tęsėsi dar kelias savaites. Tiesa, tuo metu skraidžiau kaip ant sparnų.
Mes atšventėm Valentino dieną antrą kartą susitikę – jo dovanotos rožės nevyto dvi savaites (rožės! Dvi savaites!). Mes nėrėme į viską stačia galva.
Keliavome į spektaklį, glėbesčiavomės, bučiavomės... Atsidūrėme jo namuose... Jis man kalbėjo, kad jis yra tikras – jis mane pasirinko, ir mes kuriame santykius. Užliūliavo savo kalbomis, kad jau bučinys, suprask, yra intymu ir po jo jau viskas aišku! Ok, ačiū, kad paaiškinai...
To saldaus liežuvio apsvaiginta išbandžiau ir jo lovos minkštumą. Kartu su juo. Ten tikriausiai buvo pirmasis nusivylimas (na, antrasis, nes pirmasis buvo jo paskutinę minutę atšauktas susitikimas dėl „darbų“) – turbūt blogesnio sekso gyvenime neturėjau, bet kiekvienas gi vertas antro šanso.
Rodos, ir jis tikėjosi jo... Nes po to parvežęs namo man suokė, kiek daug mes turim apkalbėti, nuveikti... Kaip jam gera... Man irgi buvo gera, jaučiausi laiminga... Bet... Teisindamasis savo darbais ėmė man rašyti rečiau, dingti kelioms paroms, žodžiu, atsirasdavo, kada nori.
Tai koks čia santykių kūrimas? Natūralu, kad santykių pradžioje nori žinoti, ką tavo potenciali antroji pusė veikia, su kuo būna, kuo gyvena... Susitikti laiko irgi kažkaip neatsirasdavo, nes gi, suprask, labai sunku su „darbais“.
Ir taip mes žaidėme dar kelias savaites.
Mes atšventėm Valentino dieną antrą kartą susitikę – jo dovanotos rožės nevyto dvi savaites (rožės! Dvi savaites!). Mes nėrėme į viską stačia galva.
Tiesa, išreiškiau savo nepasitenkinimą tokiais retais pasimatymais ir tuo, kad mes nė nebendraujame telefonu. Iš pradžių jis sutiko su mano pasiūlymais, kaip spręsti šias „problemytes“, bet paskui persigalvojo ir liko prie savojo elgesio stiliaus.
Geriausio draugo apglėbta ir siurbdama vyną gavau paaiškinimą: „Brangioji, jis turi kitą, jei norėtų būti su tavimi, jokie darbai jam nesutrukdytų tavęs aplankyti, tave nustebinti kelias minutes darbe ir t. t. Jis tau nė karto nepaskambino? Na, ką aš tau galiu pasakyti...“ O taip, prisiminiau knygą ir filmą „He's Just Not That Into You“. Ir aš susivokiau. Sveika atvykus, į apmautųjų pasaulį. Dar apsidairiusi kambary supratau, kad buvusiojo gėlių puokštės čia užklysta dažniau, nei jo...
TAIP PAT SKAITYKITE: Vyro laiškas buvusiai žmonai: „Gaila, bet kitaip mylėti aš tiesiog nemokėjau...“
Paskutinis mūsų pabendravimas (be abejo, virtualus) buvo tiesiog išvis be logiškų paaiškinimų. Žinoma, aš norėdama gatvėje vėliau bent pasakyti „labas“, nutariau jam padėkoti už tai, kad buvo, ir už tai, kad dovanojo geras emocijas, tą ir padariau. Radijo eterio valdovas man pareiškė, kad tai skamba lyg atsisveikinimas. Taip, o kas gi daugiau, kai su manim nebendrauji jau kelios savaitės? Nes to, kas buvo, negalėjau vadinti bendravimu...
„Aš dažnai pasidžiaugiu, kad tu esi, bet tau to nerašau, kad neišgąsdinčiau“, – perskaitau ir pagalvoju, o kokia gi tu višta mane laikai? Dar keletas jo „grasinimų“, kad „jokių atsisveikinimų, mažute“, ir baigiam pokalbį. Dar kartą jis pabando užmegzti jį juokeliu, atsakau į jį. Jis nutyla su visam.
O aš galvoju, kodėl vyrai mano, kad moteris negali suprasti, kad jiems kažkas netiko ir dėl to jis tiesiog persigalvojo? Gali. Gal liežuvis tam ir duotas, kad kažką paaiškintum ir judėtum toliau, bet atsisveikinus gražiuoju, o nenutrenkus moterį kaip skudurą?
Tebūnie, lai džiaugiasi radijo gerbėjomis, kurios ateina į pasimatymą su juo pasipuošusios net ne išeiginiais treningais. Jos mato tą radijo eterio erelį be vidinių demonų ir keistenybių.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „Dove“ įsteigtą prizą – naujos kartos „Dove Oxygen Moisture“ plaukų priežiūros produktų rinkinį.
Kiekviena moteris nori džiaugtis puriais plaukais, todėl „Dove“ sukūrė išskirtinę produktų liniją – suteikiančią pastebimai daugiau purumo. Naujos kartos „Oxyfusion“ drėkinanti formulė su besvoriais deguonies prisotintais drėkikliais intensyviai drėkina plaukus, jų neapsunkindama.
Rinkinį sudaro plaukų kaukė, šampūnas, kondicionierius ir purškiklis.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
