Brangi ir artima man yra moteris, kurios aš beveik nepažįstu. Vadinu ją taip, tačiau mes nesame meilužiai, jeigu taip pagalvojote. Aš turiu tobulą žmoną, kurią beprotiškai myliu, o paslaptingoji moteris – vyrą, kurį greičiausiai dievina. Argi įmanoma, kad dviejų žmonių keliai susikirstų kaip tik tuomet, kai jie laimingai gyvena ir kuria ateitį su savo antrosiomis pusėmis? Man nutiko būtent taip. Ši istorija jus ves tik mano potyrių takais ir labirintais...
Mes su ja tiesiog susitikom. Ir tai buvo kažkas iš pirmo žvilgsnio. Negaliu to pavadinti meile, įsimylėjimu ar kokiu kitu žodžiu. Tai buvo nenusakomas jausmas, kuriame pynėsi aistra, ašaros, juokas, žavesys, emocija...
Taip pat skaitykite: Asmenukės – mados reikalas ar psichikos sutrikimas? Komentuoja psichologai
Dažną rytą ar vakarą pasineriu mintimis į mūsų susitikimus ar prisimenu, kaip gera ją stebėti. Ji man primena angelą, tokį seksualų angelą, kuriam negaliu atsispirti savo mintimis. Matau, kaip ji perbraukia ranka savo krentančias juodas garbanas, kaip juodos blakstienos suplazda lyg drugelių sparnai, kaip mąstydama prikanda putlią lūpą, kaip plyksteli raudoniu ir gundančia šypsena, kai pamato, kad ją stebiu. Tačiau ar tai gali pavadinti meile? Nežinau... Kartais jaučiuosi lyg būčiau įsimylėjęs tą angelą, nors nė nežinau, ką ji galvoja.
Ir nežinau, kodėl manyje apsigyveno toks jausmas... Negi maža pasaulyje dailių ir patrauklių moterų? Kodėl būtent ji krito man į akis? Kankinuosi su tuo, kad nepažįstu šios moters, tačiau taip beprotiškai noriu spausti ją savo glėbyje, išbučiuoti tas nedorai geidulingas lūpas, paskęsti jos mėlynose akyse, kad net degu. Dega mano siela, ir aš turbūt su tokiomis mintimis degsiu pragare. Ir nesuprantu – tai tik seksualinis potraukis ar kažkas daugiau?
Jaučiu, kad ji galvoja taip pat, kad nėra man abejinga, tačiau to tikrai nežinau – mes net nesame pasinėrę į rimtesnį pokalbį. Skubūs bendrų draugų susitikimai, prasilenkimai gatvėje, renginyje, neįpareigojantis pokalbis kompanijoje prie taurės vyno, ar vienas kitas pusvalandis šnekų apie viską, ir tuo pačiu apie nieką – visa tai ir yra mūsų santykiai, kurie niekuomet nepažengė daugiau nei draugiški gestai, prisilietimai ar elegantiškas šokis.
Ak, tada aš galėjau pajusti jos kvapą... Tačiau taip ir neišdrįsau paklausti, kaip vadinasi jos kvepalai, paskui kurių šleifą būčiau sekęs net į pasaulio kraštą. Dievinu moteris, kurios turi savo aromatą, pabrėžiantį jų asmenybę. Ir šis mane dar labiau užbūrė. Kaip ir ji pati.
Matau, kad kai šis seksualus angelas žvelgia į mane, jos akys patamsėja, įsižiebia nesuvaidinti jausmai, tikra trauka, kuriai mes abudu priešinamės. Žinau, kad niekada apie tai su ja nekalbėsiu, tačiau kūno kalba ir degančios akys atskleidžia kur kas daugiau nei aš norėčiau.
Taip pat skaitykite: 30 patarimų: kaip pakeisti savo gyvenimą per mėnesį?
Tik... Klaidžiodamas mintimis ten, kur nereikėtų, jaučiu, kad prarandu kontrolę. Ir žinau, kad elgiuosi neteisingai – jausmus reikėtų išmesti iš savo galvos ir užgniaužti, kad jie nepaverstų mano gyvenimo pragaru. Tik kaip? Gal atsiras išgyvenusių panašią situaciją ir pasidalins savo patirtimi? Tokios situacijos, jeigu leidi joms įsibėgėti, niekuomet nesibaigia gerai. Nenoriu daužyti to, ką turiu savo gyvenime pasiekęs, nes viskas daugiau negu tobula.
Kreipiuosi į jus visus, kurie skęsta audringų emocijų liūne – kaip ištrūkti iš iliuzijų pasaulio?
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą, o galbūt norite išpasakoti savo patirtą gyvenimo tragediją? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
