Kaip įmonės praranda talentus
Absurdo komedijai prilygstančių darbo atrankų ryškiausiais režisieriais tampa patys įmonių vadovai. Dėl savo noro būti originaliais ar šmaikščiais, o gal jau nuo pat pirmos sekundės parodyti, kas yra tikrasis bosas, jie praranda gerus specialistus ar net talentus.
Įmonės vadovas paprašė pasekti rusišką pasaką.
Psichologiniai testai tai tik vienas švelnus prieskonis, kurio tenka paragauti einant į atrankas dėl geidžiamos darbo pozicijos. Kai kurie darbdaviai kandidatą ne tik „nuskenuoja“ nuo galvos iki kojų vertindami kūno linijas, išvaizdą, bet ir savarankiškai paruošia užduotis, kurias išgirdus nesupranti – ar tikslas buvo pasišaipyti, ar patikrinti psichologinį kandidato atsparumą stresui?
Pradėjus domėtis realiomis žmonių patirtimis teko ir gardžiai pasijuokti, ir nemaloniai nustebti – nejau mūsų modernioje visuomenėje vis dar vyksta tokie darbo pokalbiai? Pirmoji moteris, nutarusi anonimiškai pasidalinti savo istorija negalėjo sulaikyti juoko pasakodama savo prisiminimus.
„Dalyvavau darbo pokalbyje dėl administratorės-buhalterės pareigų gamykloje. Įmonės vadovas paprašė pasekti rusišką pasaką. Pamaniau, kad juokauja, bet jis patvirtino, kad tai rimtas pageidavimas. Nejau nemoku? Tuomet paprašė padeklamuoti kokį Salomėjos Nėries eilėraštį rusų kalba. Buvau apstulbusi.
O dar absurdiškiau tai, kad klausinėjo, ar mano vaikai sportuoja, kodėl svarbus judėjimas, nors pats sveria kokius 150 kg, ir tai visiškai nesusiję su darbo pozicija. Tokių absurdiškų pageidavimų dar nebuvau girdėjusi“, – atviravo Svetlana (vardas redakcijai žinomas).
Nori dirbti padavėja? Parodyk, kaip moki piešti
Ieškant darbo vis dar viena jautriausių temų yra šeimyninis statusas. Darbdavių požiūriu, jauna mama ar moteris, turinti šeimą, negalės skirti daug laiko darbui ar atliks jį nekokybiškai. Tai įrodo ir daug istorijų, kurias gavau rašydama straipsnį, ir šis pavyzdys: Marija atvyko į darbo pokalbį dėl padavėjos pozicijos. Jai buvo liepta piešti namus, medžius ir skaičius:
„Pripiešiau gal dešimt lapų, o galiausiai man pasakė, kad netinku šiam darbui, nes įvertinus piešinius man svarbi šeima. Sakė, kad jiems reikia padavėjos, kuriai nerūpėtų šeima.“
Kai kurie darbdaviai išbando kandidatus pasitelkdami humoro jausmą, o gal norėdami išprovokuoti. Štai Jolita norėjo įsidarbinti parduotuvėje. Vadovas paprašė suvaidinti, kad ji aptarnauja girtą klientą ir turi jį įtikinti nusipirkti drabužių. Nors pageidavimas Jolitai pasirodė kvailas, ji vaidinimą atliko puikiai ir gavo darbą.
Administratore norėjusi įsidarbinti Renata turėjo parodyti visas savo geografines ir lietuvių kalbos žinias: „Direktorius klausinėjo įvairių šalių sostinių, kodėl turime metų laikus ir kokie klimatai vyrauja, kur gimė Donelaitis, kiek kilogramas turi gramų ir turėjau išspręsti ketvirtos klasės lygio matematikos uždavinį. Po tokio pokalbio daugiau nieko nesinori.“
Simonas karantino metu dalyvavo darbo pokalbyje nuotoliniu būdu ir liko labai nusivylęs. „Pokalbio telefonu metu nustatė, kad netinku dirbti. Paklausus, dėl kokios priežasties, sulaukiau atsakymo, kad per lėtai dirbsiu, o tai suprato iš kalbos tono. Tai buvo vadybininko pozicija“, – pasakojo vaikinas.
Direktorius norėjo pažiūrėti, kaip darbuotoja elgiasi jai nepatogiose situacijose, nusprendė pajuokauti tik jam vienam suprantamais juokais arba buvo kažko pavartojęs.
Paprašius šias situacijas pakomentuoti „Voodoosales“ vadovo Sauliaus Vanago, jis taip pat nestokojo humoro jausmo.
„Jei pageidaujama suvaidinti situaciją, kai aptarnaujamas girtas klientas, tai gana keistas būdas. Bet gal jie ir parduoda tik girtiems klientams? Žinoma, parduotuvėse susiduriama su įvairaus tipo klientais ir įvertinti, kaip pardavėja elgsis tam tikrose nestandartinėse situacijose, gali būti vertinga.
Kalbant apie kitą situaciją, kai kandidatės buvo pageidaujama rusiškai deklamuoti, galimi keli scenarijai: direktorius norėjo pažiūrėti, kaip darbuotoja elgiasi jai nepatogiose situacijose, nusprendė pajuokauti tik jam vienam suprantamais juokais arba buvo kažko pavartojęs“, – šmaikščiai komentavo pašnekovas.
Kandidatų atrankos – kokios klaidos yra kritinės ir kur yra riba?
Kandidatų realios istorijos yra tik viena medalio pusė. Visi žinome, kad pokalbių yra įvairių, tačiau kokios klaidos yra kritinės ir ko negali sau leisti vadovai, personalo atrankų specialistai?
Pasak S.Vanago, visų pirma, per atrankas nedera klausti jautrių dalykų: apie šeimyninę padėtį, gyvenamąją vietą, religines pažiūras, politinius įsitikinimus, seksualinę orientaciją, kiek žmogus uždirba dabartiniame darbe.
Įmonės praranda gerus specialistus, talentus rodydami nepagarbą arba savo nekompetenciją, apsimesdami, kad yra visų sričių profesionalai, nors tam tikroje srityje kandidatas būna labiau „pasikaustęs“.
Kandidatui būtina duoti realų, adekvatų grįžtamąjį ryšį, kodėl jis nebuvo pasirinktas.
Dar viena grubi klaida yra pasiūlyti mažesnį uždarbį nei kandidato lūkestis, esant jau paskutiniame etape. Jei norima siūlyti mažesnį uždarbį arba nestandartines sąlygas – tai reikia daryti pirmo pokalbio metu, kitaip tariant, gerbti kandidatų laiką. Taip pat kandidatui būtina duoti realų, adekvatų grįžtamąjį ryšį, kodėl jis nebuvo pasirinktas.
Absurdo komedijos vertų situacijų visada bus, juk tai gyvenimas, bet išvada paprasta, nors realybėje galbūt ir sunkiai įveikiama – bendradarbiauti. Taisyklė, kurią turi išmokti darbdaviai ir kandidatai. Išgirsti vieniems kitus, išklausyti ir duoti grįžtamąjį ryšį.
