Su tinklaraštininke Lina Liubertaite diskutuojame apie tai, kad ir kapų priežiūroje vis labiau įsigali tvarumo idėja, ekologiška mąstysena bei natūralumas.
Ar vis dar madingi viržiai? Kodėl chrizantemas patariama pakeisti kitomis gėlėmis? Kokie kapų priežiūros sprendimai yra ilgaamžiai? Į šiuos ir kitus klausimus atsako apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina.
– Šiuo metu parduotuvėse gausu viržių ir erikų, kuriais daugelis suskumba papuošti artimųjų kapus. Kuriuos verta rinktis šiuo sezonu? Ar tiesa, kad erikos nušąla?
– Erikų yra įvairių rūšių. Lietuvoje puikiai auga ir žydi pavasarinės erikos, tačiau jeigu nuspręsite jas pasodinti dabar – kodėl gi ne? Tik reikia žinoti, kad erikų žiedeliai greitai sudžiūva ir nubyra – tai galima matyti perbraukus pirštais per žiedus, todėl geriausia rinktis dar tik pradedančias žydėti erikas, o dar patikimiau yra rinktis viržius – jie savo gražią struktūrą išlaiko per visą žiemą, net ir stipriems vėjams pučiant ar lietui lyjant.
– Rūpinantis kapais vyrauja įvairios tendencijos. Kas naujo šioje srityje?
– Prižiūrėdami kapus turėtume pagalvoti, kokio rezultato tikimės. Jeigu norime sprendimo keliems metams į priekį, dar ir dabar galime pasodinti daugiametes gėles arba nedidelius krūmelius. Jeigu tai augalai su uždara šaknų sistema, tai jie kuo puikiausiai prigyja net ir žydintys. Persodindami mes beveik nejudiname šaknų, augalas nepatiria streso, todėl drąsiai sodinkite – tereikia išimti iš vazono ir atsargiai perkelti į iškastą duobutę.
Dabar drąsiai sodinkite astrus, šilokus, alūnes. Pastarosios yra garsios ne dėl savo žydėjimo laiko ar žiedų, bet dėl itin dekoratyviai atrodančių spalvingų lapų.
Dabar, kai žiemos nėra labai sniegingos ir šaltos, įvairiaspalviai alūnių lapai puikiai atrodys per visus metus.
Dar vienas puikus pasirinkimas – varpiniai augalai. Jie madingi ne tik kieme – galite išmėginti juos pasodinti ir ant kapų. Tai šiuolaikiški augalai, kurie puikiai atrodo visais metų laikais. Pavyzdžiui, galite pasodinti viksvų, kurios net ir šalčiausią žiemą bus tikra puošmena, kadangi išlaiko savo struktūrą.
– Ar nėra tokios tendencijos, kad augalus išstumia trinkelės, plokštės ar net 3D antkapiai?
– Iš tikrųjų pastebiu tą perėjimą nuo perdėtos kasdienės kapų priežiūros į tvaresnius sprendimus. Anksčiau buvo beveik mada pasirodyti, kaip dažnai tvarkomi kapai, vis keičiamos gėlės, o šiandien daug kas atsiremia į pakitusį žmonių gyvenimo ritmą. Turime mažiau laiko, o gal ir gyvename toli nuo kapų, pavyzdžiui, emigravome, todėl nėra galimybės kas savaitę juos prižiūrėti. Tokiais atvejais reikia ieškoti sprendimų, kad kapai visus metus atrodytų tvarkingai.
Dažniausiai renkamasi kapus užkloti plokštėmis arba kitomis kietosiomis dangomis; taip pat galima išmėginti natūralistinių želdynų kryptį. Po truputį jau nusikratoma pozos, kad reikia pasirodyti prieš giminaičius, bei pereinama prie paprastesnės priežiūros sprendimų.
Pagalvokite, ką kiekvienas galime padaryti ir pakeisti, kad taršos būtų mažiau.
Kadangi kasdieniame gyvenime taikome ekologijos, tvarumo principus nuo maisto iki buities, tų pačių tikslų turėtume siekti ir galvodami apie kapų priežiūrą. Natūralistiniams želdynams būdingi augalai tam išties tinka, nes tinkamai pritaikius, atsisakius vienmečių augalų, kapai tampa ir tam tikru gamtos atspindžiu. Tiesa, kol kas ši mada skverbiasi gana sunkiai.
Jeigu kalbėtume apie 3D antkapius, visada reikėtų laikytis paprastumo ir kuklumo, tačiau tokių pavyzdžių surasti sunkoka, tad žiūriu į juos atsargiai. Visgi, manau, tikrai įmanoma sukurti subtilų, kuklų dizainą, kuris tiks kapams.
– Kas atrodo neskoninga? Ko vertėtų vengti?
– Venkite pigaus plastiko naudojimo. Plastikas, visų pirma, tiksinti ekologinė bomba, o jo kapinėse, kapų papuošimuose naudojama vis dar labai daug. Jeigu pažiūrėtume, kiek kapinės užima ploto visoje Lietuvoje ir kiek daug jose plastiko, kuris dažnai sukrenta į šiukšliadėžes net nerūšiuotas, apimtų didelis liūdesys. O juk kapinės lygiai taip pat gali būti gamtos ir jos ciklo dalis.
Nebūtina ant kapų uždegti labai daug žvakių, kadangi daugelis jų jau išdegusios ir likusios su parafino likučiais keliauja į sąvartynus ir tikrai teršia aplinką – yra neperdirbamos. Tvaresnis sprendimas – palikti žvakės dėklą ir keisti žvakę, kuri yra viduje.
Tobula mintis paskirti žvakėms vietą, kur jas būtų galima įdėti po gaubtu ar dangčiu, į žibintą be papildomo plastiko. Pagalvokite, ką kiekvienas galime padaryti ir pakeisti, kad taršos būtų mažiau.
Papuošimai ir puokštelės taip pat gali būti ilgaamžiai ir tausojantys aplinką, todėl rinkitės kokybiškus, tvarius. Tam tikrai nėra būtinos plastikinės gėlės, nors kai kurie jas ypač mėgsta. Galima rinktis tai, ką turime, auginame, pavyzdžiui, natūralius augalus, gėles. Net ir miške galite rasti žaliavos – nuo kankorėžių ar spygliuočių iki putinų, šaltalankių, aronijų ir kitų įdomių šakelių ir patys sukurti kompoziciją savo rankomis. Tai bus ekologiškiausias dalykas ir dar sukurtas su meile.
– O kokių augalų vengti kapuose? Kokius sunku prižiūrėti?
– Dažna situacija – žmogus nusiperka chrizantemas, kurios atrodo įspūdingai, ir tikisi, kad jos bus ilgaamžis papuošimas. Deja, užtenka pirmųjų šalnų, ir chrizantemos iškart nušąla savo gražiuosius žiedus.
Chrizantemos yra labiau vienkartinis ir laikinas sprendimas, tad gražiau ir prasmingiau pamerkti puokštę įdomesnių ir išskirtinių gėlių. Galite rinktis ir džiovintas gėles arba jas susidžiovinti patys, kadangi tokia puokštelė džiugins tikrai ilgai ir atrodys išskirtinai. Įsigykite gėlių (puokštėms ar džiovintų) iš lietuviškų gėlių ūkių – taip paremsite ir vietinį verslą.
