„Turbūt vyniotinis taip patinka visiems, nes pagamintas iš visko, kas yra lietuviška, mūsų šventoj žemelėj užauginta – sviestas, varškė, kiaušiniai. Juk tobulumas slypi paprastume“, – šypsosi ji.
Kalbant su Eugenija telefonu, šypsena iš veido nedingsta nė akimirkai – kokia ji šviesi, kalbanti kaip užsukta, o dar ir progos pajuokauti nepraleidžianti! Kuršėnuose gyvenanti senjorė giriasi – kitąmet jau švęs savo 90-metį: „Ir atmintis dar nepabėgusi“, – juokėsi ji.
Tai iškart ir klausiu – gal to ilgaamžiškumo ir pozityvo priežastis – visą gyvenimą ragaujami ir kuriami desertai? „O aš, žinot, kaip sakau? Kai 6 metus lageryje pabadavau – be cukraus, riebalo, mėsos – man neužsikišo kraujagyslės! Užtat viskas taip gerai dirba“, – juokavo konditerė.
Ir mes vėl imame kikenti. Nors galiausiai E.Dragūnienė prisipažįsta, kad jos gyvenimas ne visada buvo toks smagus ir lengvas – paauglystėje ji buvo areštuota ir išvežta dirbti į lagerį, vėliau grįžus negalėjo išpildyti savo svajonės tapti mokytoja, teko įsidarbinti konditere, nors maisto ruoša visai nebuvo prie širdies…
Tačiau netikėtai desertų gaminimas ją padarė beprotiškai laiminga – pamilusi šį darbą, ji džiugino ir naujų skonių išsiilgusius pirkėjų gomurius. Tą patį dabar daro Eugenijos dukra Daina Putvinskienė – ji legendinį Kuršėnų vyniotinį pagal tikrąjį mamos receptą gamina ir parduoda „Kuršėnų konditerijoje“.
Tekstas pirmą kartą publikuotas 2020-06-24.
