Pirmąsias dvi treniruotes Aistė su savo kliente ir jos vyru išbandė nuosavo namo kieme dar praėjusią savaitę, spaudžiant 16 laipsnių šalčiui. O trečioji treniruotė vyko viename iš Jonavoje esančių stadionų.
Vaizdo siužetuose galima išvysti, kaip jie vietoje svorių naudoja kibirą su užšalusiu vandeniu, mina į sniegą įstatytą dviratį-treniruoklį, pratimus daro ant sniego pasitiesę kilimėlį, kuris greitai apledėja, arba kaip svarmenys tiesiog įkrenta į pusnį.
A.Balčienė sako, kad nors filmuoti siužetai kelia šypseną, tačiau juose – realybė. Trenerė nesuvokia tokio karantino atlaisvinimo, nes jis visiškai neturi prasmės.
„Taip, yra žmonių, kurie bėgioja, yra tų, kurie savarankiškai sportuoja. Tačiau aš kalbu apie tuos, kurie sportuoja su treneriu. Be to, jie kartais sportuoja ir dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Pavyzdžiui, žmonėms, kurie turi nugaros problemų, lauke atlikti mažo intensyvumo nugaros raumenų stiprinimo pratimus yra visiškai neįmanoma – žmogus iš karto šąla.
Be to, sportui lauke reikia tinkamos aprangos ir avalynės. Mes patys apsirengėme ką šilto turėjome, pratimus darėme po 10 sekundžių, tačiau mano klientės veidas nušalo.
Vaizdo siužete rodome, kaip iš po sniego keliame svarmenis. Taip ir yra. Jie įkrenta į pusnis, apledėja. Treneriui vesti treniruotes lauke, kai šalta, iš viso neįmanoma – žmogus negali šaltyje išstovėti valandą ar kelias. Kad man apsimokėtų dirbti, neužtenka vienos treniruotės per dieną – jų reikia bent 4–5.
Toliau. Šią savaitę nuvažiavome į stadioną. Man atrodo, jei jau leidžiama sportuoti, tai mieste turėtų būti nukastas bent vienas stadionas. O mes patekome į pusnis, kelis metrus atsikasėme patys“, – apie atlaisvinto karantino grimasas pasakojo trenerė.
Pasak trenerės, žmogui, kuris nėra užsigrūdinęs ir nėra įpratęs sportuoti lauke, toks iššūkis šaltu oru iš viso nerekomenduojamas – kūną patariama grūdinti palaipsniui.
„Kai išgirdau, kad leidžiama vesti treniruotes lauke, aš nustebau. Gal jie tiesiog nežino, kaip tai vyksta?
Didelė dalis energijos išnaudojama kūnui šildyti. Apranga pasirūpinti svarbu ne tik dėl to, kad ji apsaugotų kūną, bet ir greitai vėstančias galūnes. Joms šąlant sulėtėja kraujotaka, o tai gali tapti peršalimo priežastimi.
Aktyvumas šaltame ore pavojingas, o labai sušilęs organizmas staiga atvėsta.
Išėjus į lauką iš šildomos patalpos, kūnas patiria stresą, o pajutęs šaltį raumuo susitraukia. Todėl reikėtų sąnarius, raumenis apšildyti dar laiptinėje. Aktyvumas šaltame ore pavojingas, o labai sušilęs organizmas staiga atvėsta. Dėl to po treniruotės tempimo pratimus jau reikėtų atlikti šiltoje aplinkoje.
Tad klientas turėtų namie padaryti apšilimą, atvykti į treniruotę lauke ir po jos grįžti namo atlikti tempimo pratimų jau be trenerio. Treniruotė lauke turėtų būti vidutinio intensyvumo, neapkraunanti per daug kūno.
Tokiomis sąlygomis sportuojant lauke didėja traumų tikimybė, ypač galima greitai patempti raiščius. Inventorius lauke irgi šąla, apledėja“, – kalbėjo A.Balčienė.
Aistė pasakojo, kad nors internautams jos sukurti filmukai patiko, tačiau nė vienas iš jų treniruotės lauke taip ir neišbandė: „Nors kviečiau.“
Pasak pašnekovės, treneriai išties ieško pačių įvairiausių būdų, kaip ir kur galėtų vesti treniruotes lauke. Pavyzdžiui, vienas Aistės kolega turi sporto klubą, tad treniruotes sugalvojo vesti ant jo stogo. „Pasidalijo nuotraukomis, kaip atsikasa stogą“, – sakė A.Balčienė.
