Įvairiuose forumuose, socialinėje erdvėje žmonės dalijasi patirtimis, ką reiškia turėti triukšmingus ar neadekvačiai nedidelį buitinį triukšmą vertinančius kaimynus.
Daugiabučiuose namuose dažniausiai skundžiamasi dėl garsios muzikos, grojimo muzikiniais instrumentais, vakarėlių, verkiančių ir dūkstančių vaikų, o štai nuosavų namų kvartaluose gali užkliūti ir tokie darbai kaip malkų, žolės pjovimas ar net vaikų šokinėjimas ant batuto, užsiėmimas mėgstama veikla. Kai kada galima išgirsti absurdiškų skundų, kai žmonės triukšmo šaltiniu įvardija namuose per garsiai vaikštančias kates, dar kiti girdi triukšmą bute, kuriame niekas negyvena.
Pasiteiravome Lietuvos policijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistų – ką turėtume žinoti apie triukšmo valdymą? Kada galima teisėtai ir pagrįstai reikalauti ramybės? Ką turėtume žinoti iš etiketo pusės? Kartais nerašytos taisyklės taip pat itin svarbios kuriant santykius su šalia gyvenančiais kaimynais.
Visuomenės saugos sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė Irena Taraškevičienė: „Reikia daugiau dėmesio skirti dieninio triukšmo valdymui“
Kaip kalba Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Visuomenės saugos sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė, galima išmatuoti, ar triukšmas neviršija leistino lygio, bet nebūtinai tai jums padės.
Pasirodo, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad triukšmas, sklindantis butuose, viršija leistiną ekvivalentinį triukšmo lygį 45 dBA ir maksimalų 55 dBA lygį dienos metu, tačiau realybė visai kitokia – triukšmas gali neviršyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų ribinių lygių.