2012 07 12

Tryliktosios dienos penktadienis. Ar tikrai jis nelaimingas?

Kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko gerų ir blogų dienų, tačiau yra diena, kuri, daugybės žmonių įsitikinimu, nieko gera nežada. Tai – penktadienis, tryliktoji mėnesio diena.
Tryliktosios dienos penktadienis. Ar tikrai jis nelaimingas?
Tryliktosios dienos penktadienis. Ar tikrai jis nelaimingas? / Shutterstock nuotr.
Temos: 1 Penktadienis

Spėliojate, kaip ši diena užsitraukė žmonių nemalonę? Atsakymų reikėtų ieškoti istorijos metraščiuose, senų žmonių padavimuose ir net Biblijoje. Šventajame Rašte ne kartą bloguoju minimas tiek skaičius trylika, tiek penkta savaitės diena. Atrodo, kad didžiausios nelaimės žmoniją užklupdavo būtent penktadienį. Manoma, kad šią savaitės dieną Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš rojaus. Kai Abelis pakėlė ranką prieš Kainą, taip pat buvo penktadienis. Vieną nelemtą penktadienį prasidėjo didysis tvanas, Jėzus Kristus buvo pasmerktas mirti ir nukryžiuotas.

Penktadienio išdaigos

Seni žmonės dar ir dabar tiki, kad penktadienį verčiau nekeisti patalų, nes sapnuosis blogi sapnai. Jei tą dieną kirpsite nagus, ateityje teks sielvartauti. Šią dieną geriau nepradėti naujų darbų, nes nesiseks jų pabaigti. Penktadienį nepatariama vykti į kelionę – ji gali būti nesėkminga.

Šiuos nuogąstavimus dar labiau pakursto įvairūs keisti nutikimai. Pavyzdžiui, egzistuoja tokia istorija, jog maždaug prieš šimtą metų Didžiosios Britanijos vyriausybė nutarė kartą ir visiems laikams užgniaužti prietarą, jog penktadienį į kelionę išplaukusio laivo tyko nelaimės. Ji įsakė pastatyti naują laivą ir pavadino jį „Penktadieniu“. Laivą statyti pradėta penktadienį, tą pačią savaitės dieną vyko laivo įgulos atranka, netgi pasisekė rasti kapitoną Jimmy Friday (išvertus iš anglų kalbos, jo pavardė reiškia „penktadienis“). Pagaliau vieną penktadienį laivas išplaukė į pirmąją kelionę. Norite tikėkite, norite netikėkite, bet laivas paslaptingai dingo.

Velnio tuzinas

Skaičius trylika kelia žmonėms nepaaiškinamą baimę. Kai kuriose pasaulio šalyse vengiama juo ženklinti automobilių numerius ar viešojo transporto maršrutus. Kai kuriuose miestuose neliko ir tryliktu numeriu pažymėtų gatvių, oro uostuose – tryliktų vartų ir pan. Šiose šalyse nerasime trylikto pastato aukšto, buto ar viešbučio kambario. Jis bus paprasčiausiai praleistas arba pažymėtas skaičiumi 12A.

Dabar sunku pasakyti, nuo ko visa tai prasidėjo, tačiau skaičius trylika nuo seno siejamas su blogosiomis jėgomis. Greičiausiai šis tikėjimas atsirado tuo pat metu, kai žmonės pradėjo skaičiuoti. Manoma, kad skaičiuotuvą jiems atstojo dešimt rankų pirštų ir dvi pėdos. Egzistuoja prielaida, kad pirmykščiai žmonės mokėjo skaičiuoti tik iki dvylikos. Visa, kas sekė po to, jie siejo su anapusybe.

Spėjama, kad matriarchato laikais, kai moters vaidmuo šeimoje ir visuomenėje buvo svarbesnis nei vyro, skaičius trylika simbolizavo moteriškumą. Tai susiję su Mėnulio kalendoriumi ir menstruacijų ciklu. Mėnulio kelionė aplink Žemę tęsiasi dvidešimt aštuonias dienas, tiek pat trunka ir moters menstruacijų ciklas. Per metus Mėnulis trylika kartų apskrieja Žemę, tiek pat kartų moteris yra pasirengusi pastoti. Tad nenuostabu, kad vėlesniais laikais, įsigalėjus patriarchalinei pasaulėžiūrai, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Mėnulio kalendorių pakeitė Saulės kalendorius, skaičius dvylika tapo gėrio, o trylika – blogio simboliu.

Senuose įvairių tautų mituose ir padavimuose skaičius trylika minimas kartu su raganomis, velniais, blogio dievais ir piktosiomis dvasiomis. Krikščionių tikėjimas šį skaičių sieja su raganų ceremonijomis, kuriose dalyvaudavo dvylika raganų, o tryliktasis svečias būdavo velnias.

Skandinavų mitologijoje yra pasakojimas apie dievų puotą Valhaloje, į kurią buvo pakviesta dvylika dievų. Puotoje netikėtai pasirodė tryliktasis svečias – blogio dievas Lokis. Jis sukurstė aklą žiemos dievą Hodą, kad šis paleistų amalo strėlę į visų mėgstamą derlingumo dievą Baldrą. Taip atsirado prietaras, kad prie stalo susėdus trylikai žmonių tais metais vienas iš jų mirs. Norint šito išvengti, vienas iš svečių turi lindėti po stalu. Prisiminkime paskutinės vakarienės sceną. Tą lemtingąjį vakarą prie stalo sėdėjo trylika žmonių: vienas jų vėliau išdavė Jėzų.

Kodėl šis prietaras toks gajus?

Yra žmonių, kurie tiesiog paniškai bijo penktadienio, tryliktosios. Tą dieną jie net nekelia kojos iš namų. Tokiai liguistai būsenai psichologai netgi yra sukūrę pavadinimą paraskavedekatriafobija. Šis sunkiai ištariamas žodis sudarytas iš trijų graikų kalbos žodžių: penktadienis, trylika ir baimė.

Kyla klausimas, kodėl šis prietaras toks gajus. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios egzistuoja šimtai kitų prietarų. Juk dėl savo nesėkmių mes linkę kaltinti visa aplinkui, išskyrus save. Taip gimsta prietarai, o atpirkimo ožiu tampa sudužęs veidrodis, kelią perbėgusi juoda katė ar niekuo dėtas kalendoriaus lapelis su įrašu: „Penktadienis, 13-oji diena“.

Ar žinote, kad...

Penktadienis tryliktą mėnesio dieną gali būti nuo vieno iki trijų kartų per metus. Dažniausiai pasitaiko dvi tokios dienos per metus. Jei pirmoji metų diena yra ketvirtadienis, tais metais penktadienis, tryliktoji pasikartos net tris kartus. Šiemet šį penktadienį 13-oji diena pasitaiko jau paskutinį – trečiąjį kartą. Visi, kurie tiki šiuo prietaru, galės ramiai atsipūsti net iki kitų metų rugsėjo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis