Turite klausimų teisininkams? Kyla keblumų santuokos, šeimos teisės, finansų, nekilnojamojo turto, karjeros ar kitose aktualiose srityse? Rašykite mums el. paštu klauskiteteisininko@15min.lt ir užduokite klausimą teisininkams, aiškiai išdėstant savo problemą.
Į atrinktus klausimus 15min.lt Gyvenimo rubrikoje atsakys Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.
Anot advokato padėjėjos Renatos Rynkevičiūtės-Jančiauskienės, sklypas su priėjimu prie ežero ar upės neretai tampa ne tik svajonės išsipildymu, bet ir skundų objektu, nes absoliuti dauguma Lietuvos ežerų, upių ar net tvenkinių nėra privatūs, o tai reiškia, kad vidaus vandenys, registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre, priklauso valstybei ir yra vieši. Todėl atsiranda erdvės, nežinant įstatymų, juos pažeisti ir sulaukti poilsiautojų nepasitenkinimo.
„Turintieji sklypą su prieiga prie pakrantės, ne visada turi teisę užimti žemę prie paties vandens. O žmonės, kurie atvyksta poilsiauti prie ežero ar upės, mano, kad privatūs sklypai jiems apsunkina priėjimą prie kranto. Poilsiautojai taip pat skundžiasi, kad šeimininkai neleidžia jiems apsistoti ilgesniam laikui, arba mano, kad tvora pastatyta per arti arba neteisėtai“, – apie dažniausius skundus pasakoja teisininkė.
Iš kitos pusės, ir sklypų savininkai nėra patenkinti, jei poilsiautojai pradeda naudotis jų įrengtais vandens bokšteliais, tilteliais ar prieplaukomis, arba šiukšlina pakrantę.
Tad kas šioje istorijoje ir dėl ko teisus?..
