JAV pilietinis karas Johnui Rockefelleriui buvo puikus metas pradėti savo verslą. Ir Johnas pasinaudojo šia galimybe. Noras dirbti sau nugalėjo netgi pasibjaurėjimą savo paties tėvu – pasiskolino iš jo pinigų. Ilgai nesvarstęs įkūrė įmonę – pardavinėjo miltus ir kiaulieną.
Vėliau prasidėjo naftos bumas, vyras tuo ypač susidomėjo. Jis suprato, kad naftos gavyba – neišsenkantis pajamų šaltinis. 1870 m. verslininkas įkūrė bendrovę „Standard Oil“ ir pradėjo galingą finansinę ataką prieš išsiskaidžiusias naftos ir transporto bendroves. 1880 m. „Standard Oil“ jau kontroliavo 90 proc. JAV naftos gavybos pramonės. Po dešimtmečio kompanija tapo tarptautine bendrove, o Johno Rockefellerio turtas išaugo iki kelių šimtų milijonų dolerių.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui, jo įkurta kompanija „Standard Oil of New Jersey“ aprūpindavo degalais Adolfo Hitlerio armiją ir tik dar labiau didino savo pajamas. Amžių sandūroje apsukruolis buvo pripažintas turtingiausiu žmogumi visame pasaulyje. Žiniasklaida skelbė, kad naftos magnato turtas siekia 8,5 milijardo dolerių.
Griežtas auklėjimas
Kai jau atrodė, kad pinigai aptemdė protą, turtuolis sutiko mokytoją Laurą Celestią Spelmen. Puritoniško būdo moteris Johnui puikiai tiko į porą. Nors verslininkas buvo susikrovęs didžiulius turtus, vestuves atšventė kukliai. Apie Rockefellerių šeiminį gyvenimą visuomenė žinojo nedaug, tačiau namas, kuriame šeima gyveno, atrodė grėsmingai: spartietiška aplinka, spengianti tyla, nekalbūs, tarsi šuniukai išdresuoti vaikai.
Taip pat skaitykite: Edith Rockefeller McCormick ir Carlas Gustavas Jungas: pražūtinga aistra
Vaikai turėjo paveldėti milžinišką turtą, todėl nuo pat mažens buvo skatinami dirbti – kiekvienas gaudavo piniginį atlygį už nuveiktus darbus: išrautas piktžoles, sukapotas malkas, išgaudytas muses ir kt. Sekmadieniais vaikai skaitydavo Bibliją. Maistas buvo paprastas, bet sveikas.
Kartą turtuolis, pagautas dosnumo, nusprendė nupirkti vaikams po dviratį, o žmona pasipriešino sakydama, kad užteks vieno – vaikai išmoks dalytis. Laura Celestia Spelmen dėvėjo pačios sulopytas sukneles, tačiau vyrui nesiskundė, o jis žmonai dėl tokio garderobo niekada nepriekaištavo.
„Ji buvo neįprastai protinga moteris, be kurios aštraus proto ir patarimo aš šiandien būčiau vargšas žmogus“, – yra prisipažinęs milijardierius.
Dosnus filantropas
Johnas Rockeffeleris buvo vienas dosniausių filantropų Amerikos istorijoje, tačiau viešai niekada nesireklamavo. Per visą gyvenimą labdarai jis paaukojo 530 mln. dolerių. Nuolat skyrė 10 proc. savo pajamų Bažnyčiai, per savo įsteigtus fondus rėmė medicinos, švietimo ir kitus mokslinius tyrimus. Verslininkas Atlantoje įkūrė koledžą, įsteigė Čikagos universitetą, mokėjo stipendijas, teikė finansinę paramą Harvardo, Kolumbijos ir Yale'io universitetams.
Kitas Johno kūrinys – 1901 metais Niujorke įkurtas Medicinos tyrimų institutas, jis vėliau tapo Rockefellerio universiteto, vieno lyderiaujančių biomedicinos tyrimų centrų pasaulyje, dalimi.
1926 m. vyras paskyrė 56 mln. dolerių kolonijiniam miestui Viliamsburgui atstatyti ir įsigijo žemės, ji vėliau tapo Didžiojo Tetono nacionaliniu parku.
