Prinstono universiteto absolventei tai buvo didelis žingsnis, kadangi MacKenzie svajojo tapti rašytoja. Tačiau ji labai norėjo palaikyti savo vyrą, rašoma businessinsider.com.
„Mano nuomone, matyti, kaip tavo sutuoktinis, asmuo, kurį myli, leidžiasi į nuotykį, yra geriau už bet ką pasaulyje“, – CBS interviu metu sakė MacKenzie. Nuo pirmųjų „Amazon“ dienų M.Bezos siekė savo literatūrinių svajonių ir išleido dvi knygas: 2005-aisiais „The Testing of Luther Albright“, 2013-aisiais „Traps“.
Štai pripažintos rašytojos MacKenzie Bezos karjeros apžvalga:
- MacKenzie užaugo San Fransiske. „Vogue“ ji sakė, kad buvo drovus vaikas, kuris dažnai sėdėdavo savo kambaryje ir rašė „išplėstas istorijas“.
- Pirmąją knygą – „The Book Worm“ – ji parašė būdama vos šešerių. Pasak „Amazon“ informacijos apie autorę, ranka rašyta 142 puslapių novelė buvo prarasta potvynio metu.
- Po vidurinės MacKenzie mokėsi Hočkise, vėliau persikėlė į Prinstoną, kad galėtų studijuoti rašymą pas Pulitzerio premijos laureatę Toni Morrison.
- T.Morrison sakė „Vogue“, kad MacKenzie buvo „viena geriausių mano kūrybinio rašymo paskaitoje turėtų studentų... tikrai, viena geriausių“.
- Studijuodama koledže, MacKenzie dirbo indų plovėja, padavėja, drabužių pardavėja, kasininke, restorano administratore, bibliotekos prižiūrėtoja, duomenų įvedimo tarnautoja, korepetitore, aukle ir Toni Morrison tyrimo padėjėja – taip skelbia jos „Amazon“ aprašymas.
- Pabaigusi mokslus, pasak „Vogue“, MacKenzie ėmė dirbti, kad galėtų „apmokėti sąskaitas, kol ji rašė“. Ji dirbo tyrimų pagalbininke investicinėje įmonėje „D.E. Shaw“. Jos būsimasis vyras ir kolega absolventas iš Prinstono Jeffas, kuris tuo metu buvo vienas iš įmonės viceprezidentų, buvo pirmas asmuo, turėjęs su ja darbo pokalbį. Vėliau ji pakvietė jį pietų.
- Po trijų mėnesių jie susižadėjo, o dar po trijų – susituokė. Kitais metais, 1994-aisiais, pora metė savo darbus ir persikėlė į Sietlą – įkurti „Amazon“. MacKenzie tapo savo vyro naujosios kompanijos buhaltere ir buvo viena pirmųjų „Amazon“ darbuotojų.
- Jeffas sakė „Vogue“, kad kartais atostogų metu jis pabusdavo ir pamatydavo, jog jo žmona vonios kambaryje rašo savo pirmąją knygą. Galiausiai MacKenzie išleido „The Testing of Luther Albright“ – pirmąją savo knygą, kurią rašė net 10 metų.
- MacKenzie sakė „Vogue“, kad jos didėjanti šeima užgožė rašymą. „Po trečiojo vaiko gimimo supratau, kad negaliu būti tokia mama, kokia noriu būti, ir tęsti rašytojos karjeros. Tie metai buvo per daug užimti.“ Pora turi 4 vaikus.
- MacKenzie pirmoji knyga 2005-aisiais gavo „American Book Award“ apdovanojimą. Dėl antrojo darbo, „Traps“, ji save motyvavo nerodydama nebaigtos knygos savo vyrui.
- Ji taip pat sakė „Vogue“, kad strategija buvo sudėtinga, kadangi jos vyras yra „geriausias skaitytojas“. Jis dažnai mesdavo kitus planus, kad galėtų paskaityti ir atidžiai peržiūrėti žmonos pirmosios knygos rankraščius.
- Norėdama atsikratyti bet kokių trukdžių, MacKenzie dirbo savo nuosavame mažame butuke. Ten ji rašydavo, iki kol ateidavo laikas pasiimti vaikus iš mokyklos. „Kuo greičiau pabaigsiu, tuo greičiau galėsiu pasidalyti kūriniu su juo ir pasikalbėti apie šiuos veikėjus, kurie mano galvoje užėmė tiek daug vietos, – MacKenzie sakė „Vogue“. – Paskutinius tris mėnesius man jie buvo tokie tikri ir svarbūs, kad važiuodama pasiimti vaikų iš mokyklos apsiverkdavau vien pagalvodama apie juos.“
- Kai 2013-aisiais buvo išleista knyga „Traps“, MacKenzie nebeliko „Amazon“. Jeffas sakė „Vogue: „Vadiname ją žuvimi, kuri paspruko.“
MacKenzie stengiasi rašyti kiekvieną dieną, kad būtų „pasinėrusi į istoriją“. „Turiu palaikyti šiuos netikrus žmones, kad turėčiau jiems vietos savo gyvenime, – moteris sakė „Seattle Met“. – Geriausiai veikia, jei atsikeliu anksti ir bent kažkiek parašau, prieš su kuo nors pabendraudama, todėl dažniausiai rašau dviem gabalais: vieną iki vaikų pabudimo – tada rytą skiriu jiems – ir vėliau, kol jie mokykloje, dar šiek tiek parašau.“
Leidyklos „Weidenfeld and Nicolson“ pranešime MacKenzie kalbėjo apie „Traps“ publikaciją: „Neturiu jokių konkrečių vilčių dėl to, ką žmonės galvos ar jaus skaitydami „Traps“, išskyrus tai, kad jiems bus smagu ir kad viskas atrodo tikra ir pakankamai stipru, jog bent truputį pakeistų jų požiūrį į savo gyvenimą.
Vienas mano mėgstamiausių dalykų, susijusių su knygomis, tai rašytojo vaizduotės ir kiekvieno skaitytojo patirties sąveika, – rašė ji. – Galiu paimti knygą, kurią skaičiau prieš 10 metų, ir istorija atrodys visai kitokia, kadangi mano pačios bėdos ir užimtumas priverčia atkreipti dėmesį į kitokius dalykus.“
