Dvi teorijos apie žmogaus elgseną
Pasak mokslininkės, pasauliniai tyrimai rodo, kad žmonės taupo nepakankamai – ypač senatvės reikmėms, o socialinio draudimo sistemos ne visose valstybėse geba išmokėti reikiamas sumas, kad žmonės, sulaukę senatvės, galėtų gyventi pagal savo poreikius. Todėl taupymo elgsena yra aktyviai tyrinėjama ir ieškoma būdų, kaip skatinti namų ūkius taupyti.
„Tradicinė ekonomika remiasi gyvenimo ciklo teorija. Pagrindinė jos mintis – žmogus yra racionalus, todėl jis pats geriausiai žino, kokius finansinius sprendimus priimti, visais gyvenimo ciklais racionaliai planuoja savo vartojimą bei taupymą ir stengiasi maksimalizuoti pasitenkinimą ir naudingumą netgi ateityje, todėl sugeba taupyti ir susitaupyti.
Oponuojanti teorinė kryptis, elgsenos ekonomika, teigia, kad žmogus nėra racionalus. Jis veikiamas savo prigimties, todėl daro įvairias sistemines klaidas ir veikia pagal tam tikrus šablonus, todėl ne visada sugeba priimti sau naudingiausius sprendimus. Pavyzdžiui, suvalgysiu pyragaitį, o ne eisiu į sporto klubą, šiandien visus pinigus išleisiu norimam pirkiniui ir neatidėsiu jų rytojui.
Elgsenos tyrimai patvirtina, kad tokiu mąstymu pasižymi nemaža dalis žmonių, todėl daroma išvada, kad žmones reikia stumtelėti ir tai turėtų daryti vadinamieji pasirinkimų architektai, kuriais galėtų būti valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos, verslo organizacijos ir pan.“, – vardijo lektorė.
Minėti tyrimai rodo, kad dalis žmonių tiesiog netaupo, kiti negeba taupyti, nes jiems paprasčiausiai tam neužtenka lėšų, treti taupo, bet nesutaupo pakankamai. Tačiau kol kas aiškiai neatsakyta, kas gi lemia, kad žmonės nesutaupo pakankamai: kiek tai lemia iracionali elgsena, o kiek – žemos pajamos ar kitos priežastys.
Kiek pavyksta sutaupyti
I.Blažienė savo tyrimui naudojosi kasmet Lietuvos banko atliekamų apklausų apie finansinę namų ūkių elgseną duomenimis. Pasak jos, duomenys atskleidžia, kad apie trečdalį Lietuvos namų ūkių nesutaupo ir ši tendencija pastaruosius septynerius metus nesikeičia.
„Logiška, kad daugiausia sutaupo aukščiausias pajamas turintys namų ūkiai. Galima teigti, kad pajamos yra vienas reikšmingiausių kriterijų analizuojant ekonominę elgseną. Jos lemia, ar lieka pinigų taupymui. Šie duomenys rodo, kad 32 proc. turinčių žemiausias pajamas nieko nesutaupo ir tik 9 proc. sutaupo bent kažkokią sumą.
Klausiant, kokią sumą per mėnesį pavyksta sutaupyti, nuo 2013 m. matome tam tikrus pasikeitimus: mažėja teigiančiųjų, kad per mėnesį pavyksta sutaupyti mažiausią sumą (iki 30 eurų), ir auga dalis namų ūkių, kuriems pavyksta sutaupyti didžiausią nurodytą sumą (daugiau kaip 600 eurų). Dažniausiai sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų ir ši tendencija iš esmės nekinta“, – pasakojo mokslininkė.
Pasak tyrimo, 2013 m. iki 30 eurų sutaupydavo 41 proc. gyventojų, nuo 31 iki 150 eurų – 9,9 proc. 2020 m. sumažėjo mažiausią sumą sutaupiusiųjų dalis (16,1 proc.), padaugėjo sutaupiusiųjų nuo 31 iki 150 eurų (20,5 proc.), nuo 151 iki 300 eurų (11,2 proc.) ir daugiau kaip 600 eurų (9,2 proc.).
Taupymo priemonės ir priežastys
Respondentų buvo klausiama ir apie pasirenkamas taupymo priemones. Šioje srityje taip pat matomi pokyčiai: pastebima, kad daugėja pasirenkančių pensijų fondus, gyvybės draudimą, kitus finansinius instrumentus, taip pat investuojančių į nekilnojamąjį turtą ir mažėja taupančių kojinėje. Taupymo priežastys ir motyvai nelabai keitėsi – dažniausiai taupoma nenumatytiems ateities įvykiams, didesniems pirkiniams, ilgalaikiams tikslams, senatvei ir pan.
Daugėja pasirenkančių pensijų fondus, gyvybės draudimą, kitus finansinius instrumentus, taip pat investuojančių į nekilnojamąjį turtą ir mažėja taupančių kojinėje.
„Taip pat analizavau, kaip taupymas susijęs su finansų planavimu – finansine drausme ir finansiniu raštingumu. Duomenys rodo, kad Lietuvoje dauguma namų ūkių savo finansus planuoja. Anksčiau tokių būdavo apie pusę. Tačiau finansinio raštingumo duomenys rodo, kad tik mažiau negu penktadalis respondentų teisingai atsakė į visus finansinio raštingumo klausimus. Tai reiškia, kad dauguma nežino, kaip pasirinkti geresnes paskolų sąlygas, kokios taupymo priemonės naudingesnės, kokius indėlius pasirinkti ir pan.
Iš duomenų analizės galima daryti išvadą, kad kuo didesnes pajamas turi namų ūkiai, kuo jie tampa vyresni, kuo aukštesnis žmonių išsilavinimas ir kuo jie finansiškai raštingesni, tuo jie labiau taupo ir daugiau sutaupo. Nė vienais metais neatsiskleidė koreliacija su lytimi – tai nėra reikšmingas kintamasis. Reikšmingiausi kintamieji – išsimokslinimas ir pajamos, o mažiausiai reikšmingas – amžius. Lieka diskusinis klausimas, kokia finansine elgsena pasižymi Lietuvos namų ūkiai – racionalia ar iracionalia. Tai tolesnių tyrimų klausimas“, – apibendrino I.Blažienė.
