2019 08 14

Tyrimas: Žolinės šventimo įpročiai ir kiek pinigų per jas planuojama išleisti

Siaučiant permainingiems vasaros orams kai kuriems žmonėms taip ir nepavyko suplanuoti atostogų. Visgi net ir tokiu atveju galimybė pailsėti šiek tiek ilgėliau nedingsta. Lietuvių laukia ilgasis Žolinės savaitgalis. Visuomenės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė tautiečių Žolinės minėjimo įpročius ir kiek pinigų planuoja skirti šiai šventei.
Žolinės
Žolinės / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pagal populiarumą – antra šventė po Joninių

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pagal lietuviškų vasaros švenčių populiarumą Žolinė labai nedaug atsilieka nuo pagrindinės vasaros šventės – Joninių. Jonines švenčiantys teigė 67 proc. gyventojų, o Žolinę – 48 proc. „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, Žolinę dažniau švenčia moterys nei vyrai. Ilguoju savaitgaliu pasimėgauti progos nepraleis net 48 proc. respondentų, o pusė jų yra moterys. Tiesa, vyrai šiuo klausimu atsilieka vos 5 proc.

Pastebima, kad Žolinę labiau linkę švęsti vyresni nei 50 metų žmonės. Net 52 proc. šios amžiaus grupės respondentų nepraleis šventės. Vyresni nei 30 metų respondentai taip pat švenčia šią kitaip dar vadinamą Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę, tačiau jų yra 5 proc. mažiau.

Ilguoju savaitgaliu pasimėgauti progos nepraleis net 48 proc. respondentų.

Pagal tyrimo rezultatus, Žolinės švente labiau džiaugiasi tie, kurie užima aukštesnes pareigas bei turi aukštesnį išsilavinimą. Net 57 proc. žmonių, kurie dalyvavo apklausoje, atskleidė, kad jų namų ūkio pajamos siekia 701–1200 eurų. Nuo jų nedaug atsiliko ir 53 proc. sudaro tie, kurie gauna dar daugiau pajamų.

Kiek pinigų planuoja išleisti per Žolinę

Pasak bendrovės UAB „Credit Service“ direktorės Giedrės Štuopės, šiais metais Lietuvos gyventojai šventėms skiria šiek tiek mažiau lėšų nei įprastai. Tam įtaką daro įvairios ekonominės priežastys.

„Kadangi įvairių pramogų kainos nemažai daliai gyventojų atrodo nepriimtinos, daugiau žmonių renkasi poilsį gamtoje ar sodyboje. Ramus pasisėdėjimas atokiau nuo minios bei mažesnių kaštų poreikis vilioja ne tik šeimas, bet ir poras, draugų ratus. Tie, kurie gali sau leisti švęsti visą ilgąjį savaitgalį, paprastai užima aukštesnes pareigas. Tai vadovai bei specialistai“, – sakė finansų ekspertė.

Paaiškėjo, kad 20 proc. lietuvių šalies vasaros šventėms yra suplanavę išleisti daugiau nei 30 eurų asmeniui, o vienu procentu mažiau žmonių atsakė, jog jų planuose išlaidos viršija daugiau nei 60 eurų. Iki 30 eurų vasaros šventėms skiria vos 17 proc. tyrimo dalyvių.

Apklausoje buvo išsiaiškinta, jog Lietuvos gyventojai vasaros išlaidoms dažniausiai naudoja savo santaupas. Taip atsakė net 55 proc. gyventojų. 37 proc. patikino, kad šventėms reikiamą sumą atskaičiuoja iš paskutinės algos arba pensijos, o likusieji respondentai prisipažino, kad tokioms progoms pinigus skolinasi.

Apklausos metu paaiškėjo, kuriose vietovėse gyvenantys žmonės labiau linkę atsipalaiduoti ir šventinį savaitgalį praleisti prie vaišių stalo ar su linksma kompanija. Net 52 proc. apklaustųjų ir atsakiusiųjų, kad švenčia Žolinę, patikino, jog gyvena didmiestyje. Antroje vietoje pagal gyventojų poreikį paminėti šventę liko kaimo vietovių gyventojai. Iš mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių per šią šventę linksminasi 43 proc.

2019 m. kovo 25–balandžio 10d. atlikto tyrimo metu apklausti 1000 suaugusiųjų Lietuvos gyventojų. Apklausa vykdyta 118 atrankos taškų šalyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų