Jei keliausite po Lietuvą, o gal tiesiog norėsis nuotykio išklystant iš įprasto pajūrio maršruto, Rietavas tam puikiai tinka. Tiesa, į Rietavą vertėtų sukti tada, kai bent šiek tiek virtualiai su juo susipažįstate. Mat priešingai jis gali pasirodyti miesteliu, kokių Lietuvoje yra dešimtys ar šimtai.
Tuo įdomus Rietavas? Po seniūniją mus lydi viena veikliausių Rietavo moterų – vietos turizmo ir informacijos centro (TIC) vadovė Laima Dockevičienė. Apie ją vietos verslo lauko atstovai kalba kaip apie miestui nutikusį stebuklą – dėl įvairios pagalbos verslininkams, organizuojamų užsienio lektorių paskaitų ir mokymų.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi žinoti Rietavą. Nuo čia Lietuvoje prasidėjo visos inovacijos. Taip, tai nėra didelė savivaldybė, ir pats Rietavas nėra didelis miestas. Tačiau visa jo teritorija yra didesnė už Maltos valstybę“, – sako ponia Laima.
Pirmoji elektros lemputė
Išsukus iš autostrados ir pavažiavus apie 11 kilometrų, jau iš tolo matysis Rietavo bažnyčios bokštai. Net jei nesate mėgėjai lankyti bažnyčių, ši tikrai yra verta dėmesio. Užėję pakelkite akis į viršų, kur kabo sietynas. Jis – istorinis, mat jame pirmą kartą Lietuvoje sušvito elektros lemputė.
Prisimenant istoriją, 1881 metais Paryžiuje, tarptautinėje elektrotechnikos parodoje, Thomas Edisonas įrengė vietinę elektrinę ir sumontavo tūkstantį elektros lempučių, taip norėdamas apšviesti parodos eksponatus. Praėjus tik 11 metų elektros lemputė užsidegė ir Lietuvoje, Rietave.
Ją įžiebė kunigaikštis Bogdanas Oginskis, kuris vadinamas elektros pradininku Lietuvoje. Tik po to elektros apšvietimas ėmė plisti po visą Lietuvą.
Parkas su liūtų skulptūromis
Apskritai, kalbant apie Rietavą neįmanoma nepaminėti Oginskių giminės, kuriems kadaise priklausė Rietavas. Ne tik miestas, teritorija. Oginskių nuosavybė buvo ir visi Rietavo gyventojai. Dar viena įdomi detalė – baudžiava Lietuvoje visų pirma buvo panaikinta Rietave, o ją panaikino patys Oginskiai.
Nors dabar Oginskių dvaras lankytojus kviečia Plungėje, tačiau pirmosios garsios giminės kartos yra iš Rietavo.
Oginskių istoriją čia iki šiol mena didelis, maždaug 60 hektarų parkas, kurio įėjimo vartai pažymėti dviem liūtų skulptūromis. Iki XIX a. pabaigos Rietavo parkas, kurį taip pat įkūrė Oginskiai, buvo didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje.
Šiandien jis tapęs mėgiama pačių rietaviškių ir miesto svečių pasivaikščiojimų vieta.
Lopaičių piliakalnis vilioja gamtos ir mistikos mėgėjus
Vienas iš svarbiausių Rietavo savivaldybėje esančių traukos objektų yra Lopaičių piliakalnis. Čia lankytojai plūsta ne tik iš Lietuvos – prieš karantiną piliakalnyje lankydavosi ir daug užsienio svečių.
„Lopaičių piliakalnis populiarus žiemą ir vasarą, dieną ir naktį. Tai mitologinė vietovė“, – sako L.Dockevičienė.
Daugiausiai mokslininkų ir mistikų diskusijų kelia šalia piliakalnio kitame upelio krante puikiai išlikę senosios lietuvių religijos šventvietės elementai, taip pat teigiama, jog ši vieta yra buvęs pagonybės centras visoje Europoje.
Dar viena įdomi detalė: į Lopaičius važiuoja moterys, negalinčios susilaukti vaikų: tikima, jog padeda čia esantis falo formos akmuo.
Lopaičių piliakalnis kalba ir apie kitas legendas: pelkėse paskandintus kryžiuočius, stebuklingų galių turinčio šaltinio vandenį.
„Kalbant apie šį vandenį, jis išties pagal savo sudėtį yra geras, gal todėl lankytojai jo ir į namus vežasi“, – sako ponia Laima.
Vykstat į piliakalnį, rekomenduojama užsisakyti ekskursiją pas vietinius gidus. Jų yra trys, o apie tokių ekskursijų populiarumą liudija faktas, kad ją rezervuoti reikia gerokai iš anksto.
Gyvoji Rietavo legenda – vietos muziejaus direktorius
„Gaila, kad šiuo metu jums nėra galimybės susitikti su Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriumi Vytu Rutkausku. Pas jį plūsta žmonės, ir jums būtina ateityje su juo susitikti.
Jis serga Oginskiais. Kiek kartų jo klausausi – tiek kartų esu nustebusi. Tai žmogus, kuris ne tik žino daugybę istorinės medžiagos, tačiau ir moka ją įtaigiai pasakoti.
Jis yra Lietuvos veidas. V.Rutkauskas man atrodo tarsi įsikūnijęs Oginskis: diplomatas, aukštos erudicijos žmogus“, – sako L.Dockevičienė.
Muziejuje veikia nuolatinė Rietavo istorijos ekspozicija, vertingiausios jos dalys: dailininko J.Vosyliaus sukurtos freskos „Kunigaikščiai Oginskiai Rietave“, „Kunigaikščių Oginskių genealogijos studija“, „Kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“.
Čia galima susipažinti ir su Rietavo savivaldybės mokslo, švietimo, kultūros raida, žymę palikusiais žmonėmis. Pavyzdžiui, Rietave yra M.K.Čiurlionio pėdsakų.
Beje, dar vienas įdomus faktas. Su Rietavu siejamos net... bulvės. Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III laikais (1696-1763 m.). Spėjama, kad jos buvo atgabentos per Rietavą.
Ploja kaip lėktuve
Dėl to, jog Rietavas buvo mokslo ir inovacijų centras, čia, sako ponia Laima, žmonės gyveno materialiai geriau.
Dar viena neatskiriama Rietavo tapatybės dalis – didžiausias Vakarų Lietuvoje esantis turgus, garsus čia parduodamais sendaikčiais.
Viešint Rietave verta paragauti ir tradicinio žemaitiško maisto – kastinio, cibulynės, sudalyvauti „Pieno kelio“ maršrute ar aplankyti bent dalį jo stotelių.
Rietave verslus kuria ir iš kitų miestų čia atvykę ir apsigyvenę žmonės. Rekomenduojama užsukti į greta Lopaičių piliakalnio įsikūrusią meno galeriją – arbatinę „Pilies malūnas“, kurią įkūrė menininkai Birutė Fiodorova ir Virgilijus Bizauskas.
„Tai tikrai ypatinga vieta, tad jei būsite šalia – būtinai užsukite. Dar rekomenduočiau ir ekologinį Jusių ūkį, kuriame mama su dukra įsteigusios šeimos restoraną „Pasaulio pakrašty“, – kalbėjo L.Dockevičienė.
Laima sako, kad Rietave stiprūs bei vieni kitus palaikantys verslo bendruomenės atstovai, o kiekvieną kartą, kai į centrą ateina naujai verslą sukūręs žmogus, visi jam ploja.
„Taip, kaip kartais plojama lėktuvo pilotui, orlaiviui sėkmingai nusileidus?“ – pasitikslinu.
„Taip, taip pat“, – linkteli L.Dockevičienė.
