Vyriausioji tyrėja, bendruomenės pareigūnė Danutė Jakubkienė kasdien savo darbe susiduria su iššūkiais, kaip saugumą garantuoti Lietuvos piliečiams. Anot moters, žmogui svarbu jaustis saugiam namuose, kieme ir valstybėje.
Tačiau kaip padaryti taip, kad netektų sukti galvos dėl, tarkim, per atostogas paliktų namų? Visų pirma D.Jakubkienė siūlo palaikyti gerą ryšį su kaimynais ar artimaisiais, paprašyti, kad išvykus į namus akį užmestų ir jie, o tada gerai pagalvoti apie tai, kas apie išvyką žino.
D.Jakubkienės ir A.Ramanausko pokalbio apie tai, kas vagims padeda atrasti mūsų slėptuves, kviečiame klausytis čia:
„Pirmiausia reikėtų nežymėti feisbuke, tiktoke, instagrame, kad išvykome, nesidalinti lokacija. Dažniausiai patys žmonės, to net nejausdami, vilioja – rodo prabangos prekes. <...> Taip pat prieš išvykstant apie tai reikėtų pranešti artimiems žmonėms. Jeigu turite nuosavą namą, rekomenduojama, kad artimieji kartais ateitų, įjungtų šviesą, kad atrodytų, jog namie kažkas vyksta. Lygiai taip pat padeda signalizacija, užraktai“, – dalijasi pareigūnė.
Tiesa, tam, kad šviesos įsijungtų, šiais laikais nebūtina į namus kviesti kaimynų ar draugų. D.Jakubkienė užsimena apie šiuolaikines technologijas, kurios padeda šias funkcijas atlikti nuotoliniu būdu.
„Dabar būna ir saugių išmaniųjų namų. Vienu mygtuku telefone gali padaryti taip, kad tau ir šviesos įsijungs, ir pasišildys radiatorius. Taip, jeigu išvyksti ilsėtis į užsienį, gali imituoti, kad vis dar esi namuose, ir niekas to nesupras“, – sako pašnekovė.
Pinigus slepia tarp knygų, po pagalve
Vis dėlto išmanieji namai ar naujosios technologijos yra prieinamos ne kiekvienam. Pareigūnė užsimena apie vieną jos tyrimą, kuomet trečiajame universitete senjorų klausinėjo, kur jie slepia pinigus. Atsakymai čia smarkiai įvairavo.
„Tarp knygų, tualeto bakelyje, tarp kruopų, po pagalve, patalynės dėžėje, kilimėliuose, seifuose, terpėse tarp baldų, už radiatoriaus, o juvelyrinius dirbinius moterys mėgsta dėti į virtuvės indelius“, – vardija D.Jakubkienė.
Iš būtent šių variantų pareigūnė rekomenduotų kliautis seifais, tačiau duodama šį patarimą porą kartų nusispjauna. „Paskutiniu metu vagys į seifus nelabai lenda, galbūt ir dėl to, kad seifai dabar išmanesni. Anksčiau daiktus išnešdavo su visu seifu. Galbūt tai vienas saugiausių būdų. Aišku, reikėtų gerai pagalvoti, kur seifą laikyti“, – sako pašnekovė.
Svarstant apie tai, kaip apsaugoti savo turtą, svarbu atsižvelgti ir į kiemo ar buto / namo išsidėstymą. Kaip sako pareigūnė, vagys dažniausia neateina spontaniškai, prieš tai jie pasidaro namų darbus, tad svarbu kaip įmanoma labiau apsunkinti būtent išankstinį pasiruošimą.
„Dažniausiai vagys daro žvalgybą, stebi žmogaus elgesį. Kiekvienas žmogus turi savo ritualą. Šiuo metu atsiradę daug išmanių dalykų, kaip dronai, pasiklausymo įranga, tai irgi jiems labai stipriai padeda. Jie dažniausiai žino, kur laikomi pinigai, nes namų darbai yra padaryti“, – teigia D.Jakubkienė.
Gelbsti ir šuo, ir kamera, ir kaimynas
Kad stebėti jūsų namus būtų sudėtingiau, dar projektuojant namą svarbu yra atsižvelgti į tai, kaip atrodys landšaftas – kokio aukščio bus tvora, kokie medžiai.
„Jeigu tu per langą nematai nieko iš savo namo, tai ir tavo kaimynas nieko nemato, kas tavo kieme darosi. Lietuviai labai mėgsta statyti kuo aukštesnę tvorą. Klausimas, ar tai yra gerai, nes jeigu jūs išvyksite, tai yra labai gera užsklanda grobikui“, – pripažįsta pareigūnė.
Gyvenant bute, dėmesį svarbu atkreipti į duris, o name – į langus, nes būtent per čia statistiškai dažniausia patenka vagys. Kaip sako D.Jakubkienė, jau įsirenginėjant butą reikėtų pasvarstyti, kokios bus durys, kokios spynos ir koks raktas, o projektuojant namus praverstų pagalvoti apie langų išdėstymą ar signalizacijos įrengimą.
Kartais smarkiai pagelbėja ir kameros. Pareigūnė prisimena atvejį, kai prieš porą metų daugiabutyje taip buvo sučiupti nuo automobilių detales nuiminėjantys asmenys. „Buvo nufilmuota visa medžiaga, būtent saugios kaimynystės kameromis nustatyti visi įtariamieji“, – teigia pašnekovė.
Nepamiršti reikėtų ir keturkojų, kurių instinktai kartais neapgauna. Pareigūnės praktikoje pasitaikė ir įvykis, kuomet žmonių šuo nenustojo loti, todėl šeimininkai jį uždarė. „Ir ką jūs galvojate? Tas šuo pranešinėjo, kad buvo atvykę vagys“, – šypsosi D.Jakubkienė.
Vogė sykį, bus ir antras
Dažnai apšvarinamos yra ir sodybos ar automobiliai. Pareigūnė dėl to ragina niekada nepalikti atvirų automobilio durų ar pravirų langų, o išvykus iš sodybų susirinkti ir visą techniką. Tokiu atveju pravartu daiktus ir apdrausti.
„Į negyvenamas sodybas einantys vagys nebus labai aukšto intelekto, dažnai jie vagia spontaniškai. Kartais tokie vagys surenka metalo pirkinius, tarkim, aliuminio puodus. Jeigu lauke nepaliksite daiktų, ten vagims nebus noro eiti“, – tikina pareigūnė.
Bene keisčiausias žmonių įsitikinimas, anot pareigūnės, tai kad namus apšvarinę vagys nebesugrįš. „Toks mąstymas yra klaidingas, – perspėja ji. – Turėjome atvejį, kai į tą patį namą metų bėgyje grįžta vagys, nes ne viską išnešė.“
