Vagysčių kreivė kyla ištisus metus, bet labiausiai – vasarą
Klysta tie, kurie mano, jog pandemija vagis sustabdė. Oficialiais statistikos duomenimis, 2020–2021 m. bendras vagysčių skaičius buvo sumažėjęs, tačiau dabar, gyvenimui po pandemijos grįžtant į įprastas vėžes, rodikliai jau vėl siekia aukštumas – vien šių metų pirmąjį ketvirtį, policijos duomenimis, vagysčių skaičius padidėjo trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekspertų manymu, artimiausi mėnesiai pagerėjimo nežada – vasarą vagysčių skaičius tendencingai ūgteli. Ypač – vagysčių iš gyvenamųjų būstų, kadangi žmonės atostogauja ir savo namus palieka be priežiūros.
Kaip pastebi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis, neretai dėl vagysčių dalis atsakomybių tenka ir šeimininkams.
„Kartais žmonės apie būsimas ar jau vykstančias atostogas labai aktyviai reklamuojasi, tad akyliems vagims tokia situacija – tikras laimikis, mat jie žino, kad namuose nieko nebus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savo namų saugumą šeimininkai patiki bičiuliams ar kaimynams, tačiau neretai greitos pagalbos nesulaukiama dėl natūraliai atsirandančios baimės nelaimės atveju. Galiausiai, dauguma žmonių tik svarsto apie profesionalią namų apsaugą, tačiau šį procesą atideda vėlesniam laikui – deja, dažnai paskatinti jau įvykusio įsibrovimo ar vagystės“, – pasakoja Ž.Andrulis.
Išaugusius finansinius nuostolius išstumia nematomos skriaudos
Skaičiuojama, jog pastaraisiais metais smarkiai šoktelėjo ir patiriamų nuostolių dydis, šiuo metu vidutiniškai siekiantis kelis tūkstančius eurų ir daugiau. „Ekskomisarų biuras“ atstovo teigimu, vagiamų daiktų sąraše galima pamatyti didžiulę įvairovę: nuo smulkių buitinių daiktų ar net vaikiškų žaislų iki technikos, juvelyrikos ir prabangiausių namų detalių.
Vis dėlto, kalbėdamas apie praradimus, Ž.Andrulis atkreipia dėmesį ir į kitą nuostolių pusę – dažnai vagysčių akistatas išgyvenę žmonės labiausiai akcentuoja ne materialines, o emocines nuoskaudas.
„Kai iš žmogaus pavagia televizorių, dviratį, telefoną, apima pyktis, apmaudas, šalia to, žinoma, skaičiuojami ir finansiniai praradimai. Tačiau būna, kad nukentėję įvardija tokius dalykus, kurių nei pažymėti kažkaip gali, nei įkainoti – tai labai emociniai ir asmeniniai praradimai, pavyzdžiui, suplėšytas nuotraukų albumas, sulaužytas močiutės dovanotas antikvarinis staliukas, ar sudaužytas pirmasis vaiko trofėjus. Materialiai jie gal ir mažiau vertingi už kitus nuostolius, bet psichologiniu aspektu žmogų palaužia stipriau“, – mano ekspertas.
Apie nematomą ir kone visam gyvenimui paliekamą vagysčių šleifą kalba ir psichologai, pas kuriuos nukentėję kreipiasi spręsti ne materialinių praradimų, o paliktų moralinių nuoskaudų. Šių specialistų teigimu, vagystė pirmiausiai indikuoja prarastą privačios erdvės neliečiamumą, saugumo praradimą, pasėja baimę ir išgąstį. Nukentėję baiminasi, jog kadaise buvo sekami ir tapo taikiniu, tačiau dar labiau nuogąstauja, kad visa tai gali pasikartoti. Depresyvią būseną, anot psichologų, skatina ir tai, kad tam tikrų praradimų „atpirkti“ nebebūna galimybės – vagys pasiima ne tik daiktus, bet ir namų aurą, prisiminimus ar net intymumą.
Saugumo siūlo neimituoti – tegul tuo rūpinasi profesionalai
Siekdami užkirsti kelią tokioms patirtims, „Ekskomisarų biuras“ nuolat primena žmonėms apie vagysčių prevencijos būtinybę. Specialistų teigimu, labai dažnai būstų savininkai mano, jog jau yra padarę viską, kad apsaugotų savo namus, tačiau įvykus įvairiems incidentams, paaiškėja, jog situacijai nebuvo užbėgta už akių.
„Net jei turite savo namuose įrengtas apsaugos sistemas, bet jos yra nepajungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, suveikusi signalizacija ar ilgapirščių pastebėtos įrengtos kameros dažnu atveju vagių nesustabdo nuo planuojamų apiplėšimų. Tuo tarpu apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, užtikrina, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – atkreipia dėmesį Ž.Andrulis.
Šiuolaikiškiausios apsaugos technologijos, kurias siūlo „Ekskomisarų biuras“, operatyviai fiksuoja ir reaguoja į bet kokį siunčiamą apsaugos sistemos signalą. Patalpose esama apsaugos sistema prijungiama prie „Ekskomisarų biuro“ stebėjimo ir valdymo centro, o jai suveikus, automatinė ekipažų valdymo programa, įvertinusi eismo sąlygas, nedelsiant išsiunčia greičiausiai galintį atvykti greitojo reagavimo ekipažą, kuris nutraukia pasikėsinimą, nukreiptą prieš jus ar jūsų namų turtą. Taip pat, vartotojų patogumui, sukurta speciali mobilioji programėlė „Būk ramus“, kurioje, kad ir kur bebūtų žmogus, galima stebėti savo namų apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus, valdyti apsaugos sistemą ar SOS mygtuko paspaudimu operatyviai išsikviesti greitojo reagavimo ekipažą.
„Ekskomisarų biuras“ vertindamas didėjantį vagysčių skaičių ir siekdamas, kad kiekvieni namai būtų saugūs, o jų šeimininkai ramūs ne tik dėl savo materialinio turto, bet ir dėl emocinės savijautos, kviečia pasinaudoti specialiu pasiūlymu ir užtikrinti savo namų saugumą vos už 1 eurą per mėnesį net pusę metų. Daugiau apie specialų pasiūlymą sužinoti galite čia.
