♦ Mūsų senoliai per Velykas ypač paisė prietaro, kad šią dieną privalu sušelpti bent vieną vargšą. Tuomet metai būsią sotūs ir derlingi.
♦ Senoliai taip pat tikėdavo, kad naktį prieš Velykas (iš šeštadienio į sekmadienį) susapnuoti seniai mirusį artimą giminaitį – labai geras ženklas, pranašaujantis šeimai sveikus ir taikius metus.
♦ Labai geras ženklas, jei Velykų rytą ant jūsų palangės nutupia paukštis. Nebaidykite jo, o kai nuskris, pro langą paberkite velykinio pyrago trupinių. Tada visus metus jus lankys sėkmė, būsite mylimi kitų žmonių, nestokosite dėmesio.
♦ Seniau žmonės atidžiai stebėdavo ir Velykų orus. Buvo sakoma: jei Velykų sekmadienį oras gražus ir saulėtas, o dangaus netemdo debesys – vasara bus karšta ir sausa. Krituliai per Velykas reiškia, kad ir vasara bus lietinga.
♦ Jei Velykų naktis (iš šeštadienio į sekmadienį) buvo giedra ir žvaigždėta – tais metais užderės geras derlius.
♦ Seniau Velykų rytą, kol šeima nepavalgė šventinių pusryčių, šeimininkės stengdavosi nešluoti namų. Buvo tikima, kad taip pasielgus, visus likusius metus šeimoje tvyros nesutarimai ir netils ginčai.
♦ Mūsų protėviai per Velykas skubėdavo kuo anksčiau išsiropšti iš lovos. Lenktyniaudavo, kuris pirmas išeis pro namų duris ir pirmas peržengs bažnyčios slenkstį. Buvo tikima, kad tą žmogų lydės sėkmė.
♦ Jei Velykų rytą jauna netekėjusi mergina išgirdo kukuojant gegutę – tais metais ištekės. Na, o jei jau esate ištekėjusi, gegutė pranašauja šeimos pagausėjimą.
♦ Prietaras toms, kurioms nesiseka susilaukti kūdikėlio. O jis byloja, kad apie mažylį svajojančiai šeimininkei dengiant stalą Velykų pusryčiams, reikėtų padėti dar vieną tuščią lėkštę ir į ją įdėti riekelę Velykų bobos (seniau dėdavo šventintą) ir, prieš pradedant Velykų vaišes, maldele mintimis pakviesti būsimą mažylį. Na, o nudengiant stalą, šią velykinio pyrago riekelę sutrupinti ir paberti lauke paukščiams sulesti. Seniau buvo tikima, kad tai padeda prisikviesti būsimo vaikelio sielą.
